Vakar buvau įbridusi į sniegą, todėl beveik pražiopsojau, bet nepražiopsojau, nes va, dabar sėdžiu ir apgalvoju savo blog’o gimtadienį. Jis yra šiandien, sausio 6 (nes rašau šiandien). o publikuosiu rytoj, tai jau bus tada šiandien ir pasikeis į vakar. Na, nebepainiosiu, nes ir taip po švenčių visi mėginam atsigauti ir į ritmą sugrįžti, o jei rimtai, tai aš net kaip kokia senolė, atsivertusi savo blog’o kalendorių, turėjau su pieštuku skaičiuoti, kiek gi tų metų praėjo. Visi septyneri dideli, ilgi, gražūs, skanūs, nerangyti, tašyti vėtyti, ir besitrankantys metai praėjo. Ir dabar jau į aštuntus įeinu. Aš pati negaliu patikėti! Ir prieš visuotinį pasižadėjimų masinį aptarimą turiu pasakyti, ką jau sakiau daug kartų, – 2007 metais blog’as buvo tik mano naujųjų metų apsisprendimas. Aš pusę metų galvojau ir stebėjau, o paskui ėmiau ir prisiverčiau. Pradėjau rašyti 2008 (nors apsisprendžiau anksčiau), iš tiesų, tie pokyčiai atėjo kažkaip su pilvais ir vaikais, ir pokalbio su savimi, ką aš veikiu, kas man svarbu ir kas man patinka. Aš ir dabar atsimenu tą pokalbį, kurį turėjau su savimi mūsų pirmajame su Tomu bute Londone, tada dar apie vaikus nė kalbos, nė minties nebuvo. Buvom tik šviežiai susituokę ir įsigiję pirmą gyvenamą plotą. (2003) Tada aš sėdėjau ant sofos ir galvojau: kas yra tai, kas man patiktų taip pat, kaip mano svajonių profesija žurnalistika…kas, kas, kas?? Ir radau atsakymą. Maistas ir istorijos. Taigi, toli niekur nenušokau, - istorijos man ir taip patikdavo (baigiau tai žurnalistiką ir komunikacjios mokslus), tik jos pradėjo labiau suktis apie maistą.
Matote, kiek ilgai kaupiausi nuo 2003, kai nusprendžiau, kad tai yra mano alternatyvus greitkelis (žinot, juk galima į Klaipėdą važiuot autostrada, bet galima ir Panemune…) Taigi. O blog’ą pradėjau rašyti, nes norėjau išbandyti save ir kitus (ar pajėgs jie skaityti, ar bus kam nors įdomu??) Ir pradėjau patyliukais rašyti. Labai patyliukais. Dabar, kai paskaitau pirmą įrašą, kuris buvo neredaguotas ir be lietuviškumų, nes kažkaip nemokėjau jų įjungti, tai gal ir norisi pasitaisyti tuos dalykus, bet aš tai beveik tokia pati… Bet ne apie mane susirinkome pakalbėti. Visų pirma tai:
a) kiekvienas pasiryžimas naujiems metams gali pavirsti visai nauju gyvenimu, ir nauju keliu, veikla ir užsiėmimu, ir naujomis knygomis. Ir šiaip, gali atnešti, ko net nesitikėjote ir nesvajojote (kaip, pavyzdžiui, aš), todėl svarbiausia yra žinote, kas?? Ne, svajoti neužtenka, reikia VEIKTI.
b) Man įdomu dabar labai, ko jūs norėtumėt? Ko blog’ui trūksta? Kas čia patinka? Kas nelabai? Kaip galima būtų geriau? Ar trumpiau rašyti, bet dažniau, ar kaip? Todėl skelbiu pageidavimų koncertą šia tema.
c) Kas dar rašo blog’ą taip ilgai, kaip aš??? Prašau, parodykite, gal jūs rašote ar tokį skaitote? Parodykite tikrai, nes norėčiau pasidairyti, kas tie kiti dinozaurai, ir šiaip, kažkaip jaučiu blog’ų alkį. Pastebėjau, kad labai mažai skaitau, kažkaip tas FB išstūmė, ar ne taip, kad išstūmė, bet truputį stumtelėjo į šoną tinklaraščius…
d) Ačiū, kad skaitote, nes nėra žiūrovų – nėra spektaklio… Pageidaukite.
Ilgai galvojau kuo iliustruoti šitą gimtadienį, negi tortu su žvakutėmis??? Cha, cha, cha, kadangi blog’as yra mano namai internete, tai atlikau didelį darbą – suradau septynias nuotraukas, po nuotrauką už kiekvienus blog’o gyvenimo metus…Pradedame nuo 2008 metų, čia jau tris ar keturis mėnesius rašau blog’ą, čia balandis, Jurgis gims po mėnesio maždaug, mes su Izabele Queens Park ir su Tomu, kuris fotkina (mes Londone gyvenome netoli).
O čia jau Jurgiui visas vienas metas, kadangi gimtadienio šventę truputį miegojo, tai va, atsikėlęs ne visas nuotaikoj. Čia 2009 gegužė.
Čia 2010 vasaris. Aš su savo pirmąja knyga rankoje, čia fotografuota „Knygnešyje“, atsimenu šitą suknelę iš Reiss, ir pėdkelnes iš Marks and Spencer, akinių neatsimenu, ir kažkaip atrodau įtartinai plona, kur žandai???? Kas per kaklas??? Cha, gal reikėtų atsispausdinti įkvėpimui daugiau gyventi sriubos nei panetonnės pasaulyje? Che, che, che…
2011 metai, – pristatomas šeimos kalendorius, mano rankose gražuolė Nida Agota, mano krikšto dukra, kuri, beje, dabar ilgakasė blondinė… (ją, beje, galite pamatyti ir ant šių metų šeimos kalendoriaus ir mano žiemos žurnalo viršelio)
2012 Kovas – su mano tėčiu Jonu ir mano krikšto dukra Elžbieta. Čia buvome pas mano sesę Odetą, šventėme jos išankstinį gimtadienį ir ten buvo fotografuojama mano kepinių knygos dalis apie tortus...
2013 rugsėjis. Metai, kai grižome gyventi į Lietuvą. Čia „Kviečiu į svečius“ pusryčiai, esu laiminga, moku ir tokius veidus daryti… Selfis su Tomu.
2014 sausis. Spagečiai lofte vaikam, fotografuojasi „Mamų knyga“, šalia Izabelė ir Nida (nuotraukos autorė Raimonda Vyšnia).
Oi, kaip bėga metai! Man atrodo, aš truputį paaugau ir, na, būkime atviri, na, lengvai jau esu trisdešimties su trupučiu, o ne dvidešimties su kažkiek…Bet viskas tik geryn su metais? O nuotraukas pavartyti malonu taip pat…Vis žadu pasidaryti albumus, o ne tik kompiuteryje jas laikyti… O šiaip, pabaigai, – taip malonu apžvelgti, kas nuveikta, ir pačiai pasižiūrėti truputį atgal, ačiū, kad tiek metų esate su manimi…
The post Valio! Gimtadienis ir vėl, ir vėl, ir vėl appeared first on Beatos virtuvė.