Įmantrusis cukinijų ir obuolių pagardas (chutney) - pikantiškas padažas, puikiai tinkantis mėsos, sūrio patiekalams gardinti ar tiesiog tepti ant skrebučio.

The post Verdame obuolių ir cukinijų pagardą arba chutney appeared first on Beatos virtuvė.

Nors pastarosiomis dienomis saulė gal ir nelepino kaip tada, kai buvo 30+, bet kada gi pasimėgauti vasariškais, lengvais, gaiviais gėrimais ir namų gamybos ledais, jei ne vasarą?

Nedidelis mano vasarinukų TOP:

- Visada mėgstamas ir kartais beveik nepakeičiamas Turbo kefyras:

- Aišku, kad varškės ledai. Iš tiesų varškė užima nemenką vietą mūsų, lietuvių, gyvenime, tai kodėl gi jos neįdarbinus ir ledų gamyboje?

- O jei dar randate nusipirkti braškių, garbingai galite jas dedikuoti braškiniams ledams  - bus super vasara namuose: ledai + braškės

- O šalta arbata, mano manymu, gali groti ne tik vasarą, juk net ir šaltesniu metų laiku nebūtinai norisi tik karštos arbatos.

The post Vasaros gėrimai ir vasaros maistas appeared first on Beatos virtuvė.

Su savo moterišku jaukiu kolektyvu dažnai, įdomiai ir po nedaug kalbame apie įvairius dalykus. Va prieš keletą dienų nuklydome į vaikystės dienas ir prisiminimus, ką į pliažą nešdavomės. Mano prijuosčių direktorė Bronė sako, kad jai be agurkėlio, juodos duonos ir šoninės joks pliažas nebuvo mielas. Iki šiol nežinau, kas vaikams ir suaugusiems atsitinka, ar vėjas pripučia alkio, ar saulė pilve skylę išdegina, bet nepraeina nė pusvalandis ir kaip kokiam kino teatre prasideda treškinimas popieriukais.

Taigi, galite greitai apsispręsti, kurioje stovykloje jūs esate: ar prie tų, kurie į pliažą su termosu ir dėžutėmis traukia, ar prie tų, kurie išdidžiai pilvą gurgina ir pliaže, ginkdie, nepuotauja. Pas mus, šiauriau, saulė nors ir lepina smarkiau nei kokią Angliją, bet vis tiek ne tokia jau spiginanti, kaip Maljorkos paplūdimy. Todėl ir nešamės užkandžius, tam ir čeburekai (Tiesa, kaip ten su jais? Ar vis dar vyksta aktyvi prekyba?). Be to, manau, jei turi mažų vaikų, tai du kartus per dieną prie jūros išsiruošti nėra toks jau paprastas dalykas…

Taigi, trumpai apie tai, ką aš nešuosi ir kaip man atrodo elgtis geriausia.

Aišku, Bronės paminėta šoninė, juoda duona ir agurkas yra klasika, kurios iš mūsų galvos taip lengvai neištrauksi. Bet per paskutines savo atostogas aš su kumpiais ir dešrom nepersistengdavau. Tiksliau, jų iš viso į pliažą neėmiau, nes tie dalykai, kurie prakaituoja (pavyzdžiui, sūris, dešra), karštyje labai greitai praranda savo vaizdą ir skonį. Šilumoje geriausia vaisiai ir daržovės, nes juose daug drėgmės ir visada sveika. Viską geriausia susipakuoti į dėžutes, ir nebūtina susipirkti įvairiausių dydžių arsenalą – mes, taupieji, žinome, kad ledų pakuotės ir net gražiai išplautas indelis nuo grietinės yra puikus indas morkų lazdelėms, agurkų pagaliukams. Va pomidorų tai nepjaustau arba visai privengiu. O uogos ir bananai puikiausiai tinka.

Mano pintinę dažniausiai užpildo vaisiai ir daržovės, o šalia jų – kažkas sauso ir galbūt truputį sūraus pakramsnoti. Tikrai nesiūlau keptos duonos, įvairiausi duonos traškučiai yra puiki alternatyva. Galite ir patys pasigaminti: mėgstamą duoną ar plokščiaduonę (pvz., lavašą) lengvai patepkite aliejumi, pabarstykite druska, sezamų sėklomis ir prieskonių mišiniu (pvz., kuminais ir paprikomis). Supjaustykite pageidaujamo dydžio kvadratėliais ir pašaukite į karštą orkaitę 5–7 minutėms, kad apskrustų.

Žinoma, visada galite pasidaryti mišrainės ir sluoksniuoti ją į stiklainiuką. Siūlau puikų variantą su grikiais ir fetos sūriu.

O kartais galima ir visai nesinešti nieko, arba labai minimaliai, pavyzdžiui morką. Tada užsiauginsite labai gražų alkį ir pamatysite, kaip net patys nevalgiausi vaikai su malonumu kirs daržovių troškinį nė kiek nesiraukydami.

The post Rinkinys į pliažą appeared first on Beatos virtuvė.

Aš esu Renata Malinauskienė, man 37-eri metai, auginu 13 metų dukrą ir šešerių sūnų. Vienoj kišenėj turiu Kūno kultūros edukologės, kitoje – Dietetikos specialistės diplomą. Žinau, ką reiškia antsvoris, ir žinau, kaip jo atsikratyti. Viską išbandau savo kailiu, ypač jei siūlau ką nors kitiems – nuo fizinių pratimų iki mitybos patarimų. Žinau, kaip gera ir malonu valgyti skaniai… Bet nepamirštu, kad skonio malonumą ir dailias kūno linijas galima suderinti. Nedraudžiu, nebaru ir negąsdinu moterų, kurios dirba su manimi norėdamos padailinti save, o tik pasuku jas tikslingu keliuku, kartais palaikau už rankos, kad neišklystų.

Noriu pasiūlyti ne dietą, o tiesiog tokį pavyzdinį maitinimosi dienoraštį, kuris padės įgyti naujus įpročius varstant šaldytuvą, stovint prie puodų ar klaidžiojant tarp lentynų maisto parduotuvėje.

1 DIENA

PUSRYČIAI:  rytinė košė: verdame iš 3-4 šaukštų avižų su braškėmis (4–5vnt.)  ir cinamonais;

PIETŪS:    troškinys (jautiena (100 gr), rauginti arba švieži kopūstai (apie 200 gr), morkos (200 gr), džiovintos slyvos arba grybai (apie 50 gr);

2 DIENA

PUSRYČIAI:    2 riekės juodos (RUPIOS!) duonos su avokadu, ridikais, svogūnų laiškais, krapais

PIETŪS:  galimi du variantai

a) troškinys (avinžirniai arba lęšiai (iki 50 gr), morkos, kalafiorai);

b) salotos (avinžirnių iki 50 gr su salotų lapais ir garintomis daržovėmis);

3 DIENA

PUSRYČIAI:     verdame grikius (3-4 šaukštai), suvalgome džiovintų vaisių, pvz.: abrikosų sauja;

PIETŪS:       žuvis (apie 200 gr), brokoliai, pankoliai, žalumynai (apie 300–400 gr). Tai gali būti ruošiama kaip sriuba (žuvienė);

VAKARIENĖ:    varškė ar varškės sūris (iki 200 gr) su agurkais, krapais, pomidorais, salotomis (galima paskaninti natūraliu jogurtu).

4 DIENA

PUSRYČIAI:    kiaušinienė (1–2 kiaušiniai) su pomidorais (gali būti omletas arba gali būti virtas kiaušinis su daržovėmis);

PIETŪS:    makaronai (sausų 50–80 gr) su daržovėmis: žaliais žirneliais, žaliomis cukinijomis;

VAKARIENĖ:   kalakuto krūtinėlė (iki 100 gr), salotos, agurkai, paprikos.

5 DIENA

PUSRYČIAI:   vaisiai (melionas, arbūzas 200 gr), jogurtas iki 200 gr, riešutai (10–15 vnt), medus;

PIETŪS:  rudi ryžiai (3–4 šaukštai sausų), brokoliai, šparagai (apie 300 gr). Patiekalas gali būti ruošiamas kaip troškinys arba kaip sriuba;

P.S. Gaminant galima improvizuoti, t.y. savo nuožiūra gardinti prieskoniais, naudoti įvairių rūšių aliejų,  garstyčias, balzaminį actą, citrinas, o privengti medaus bei sojos padažų.

http://www.stimulus.lt

The post Svečias: treniruočių studijos STIMULUS dietistė Renata appeared first on Beatos virtuvė.

Žinote ką, aš neseniai varčiau savo nuotraukas iš medaus mėnesio, ir ten esu prisifotkinus su maudymuku. Dabar vis taip pat pasifotografuoju su maudymosi kostiumėliu, ir šiaip turiu pasakyti, kad aš atostogoms nesiruošiu plonėdama, nors tikrai vieną kitą kg nusimetus yra smagiau. Mano draugės iš Stimulus visada turi ką pasakyti… ir va štai pasidalina meniu ir patarimais, jei norėtumėte jais sekti.

The post Vėl mūsų puikių draugių iš Stimulus patarimai appeared first on Beatos virtuvė.

O taip, o tikrai taip! Štai dabar galiu pasakyti nedidelį „Op“, nes jau pirmas filmavimo blynas gavosi putnus ir malonus. Tikrai ilgai reikėjo laukti ir truputį galvą pasukioti į visas puses, bet tai tik patvirtino mano taisyklę, kad pertraukos ir pauzės visada yra gerai.

Pavargau, prisėdau pievoje

Šį rudenį mano laida bus truputį kitokia, aš apie tokią galvojau ilgai, bet aplinkybės iki tol buvo ne tokios, o dabar tokios ir pačios palankiausios. Mano praėjusio sezono laida, kurios metu aš buvau visa apšviesta ryškiom lempom, vyko mano lofte. O dabar aš gaminu visoje Lietuvoje.

Buvo pagaminta mobili virtuvė, apie kurią jau buvau kalbėjusi ir minėjusi, ir išriedėjom į kelią. Na, kaip viskas bus tiksliai, tai bus LABAI daug progų apkalbėti ir smulkiai papasakoti, bet šiais metais bus ir kai kas pastovaus. Svarbiausias dalykas laidoje, aišku, buvo ir bus maistas – kiekvienoje laidoje mažiausiai keturi receptai, nors su mano apetitu tai turiu pasakyti, kad pastarosios filmuotos laidos išsitęsė iki beveik septynių – tiesiog niekaip negaliu susiturėti, norisi ir to, ir ano.

Laidos vieta kiekvieną kartą bus vis kitokia, bet aš neketinu, ir mano tikslas nėra užlipti į aukščiausią kalną su savo rakandais ir pažiūrėt, ar ten vanduo taip pat verda. Kiekvienos laidos aplinka man geriau padės jums perteikti tą nuotaiką ir tą jausmą, kuris mane įkvėpė sugalvoti būtent tokią temą ir tokius patiekalus parinkti. Jei apie bulves – tai ir rūbai drobiniai, jei apie grybus – tai ir dzūką tikrą ištrauksim, jei apie svajones ir gražius kvapus – tai viskas tom spalvom piešta.

Aš pasiilgau. Va štai taip pabaigsiu. Ačiū, kad laukiate.

The post Naujas TV sezonas atrieda – atidunda appeared first on Beatos virtuvė.

Mano automobilyje yra visko daug: bent keletas vaikiškų knygų, tada bent po vieną pilną komplektą rūbų vaikam, tuomet servetėlių, CD, net padėklų keksiukams, taip pat botų, šuns pavadėlis ir maistas, stiklainiai ir pistacijų kevalai… Ar yra automobilyje atsarginis ratas??? Nežinau… Oi dar neparminėjau kokių 4-5 porų vaikiškų batų ir šuns dubenėlio. Taip pat mašinoje važinėjasi naujos užrašų knygutės ir bent viena kita mano knyga, nes niekada nežinau, ką sutiksiu ir gal norėsiu padovanoti.

Va štai tokius turtus galima rasti mano automobilyje, ir man patinka, kad mano mašina pilna, nes niekada nežinai, kas kada atsitiks. Va aną dieną Izabelė paliko batus pas mano sesę (nes, kaip ir aš, labiausiai mėgsta vaikščioti basa), ir mes turėjom susitikimą mieste, tai jei ne pilna mašina batų, būtų tekę važiuot per pusę miesto į namus pasiimti, bet va mamytė visada pasiruošus (arba tiksliau – mamytė niekada nieko neišima iš mašinos), ir prašom – batų pasirinkimas platus.

Tai va, ir aš dar visada labai džiaugiuos, kai man tą mašiną sutvarko. Po mano virtuvės langais yra plovykla, ir aš ten karts nuo karto palieku savo autopriemonę pasitvarkymui. Aš visada juos perspėju, kad ras daiktų, o jie visada viską gražiai sutvarko. Tai ėmiau ir iškepiau aš šiam šauniam kolektyvui keksiukų su mėlynėmis.

Dabar mėlynės iš miškų eina ant mūsų stalų. O jau jų skalsumas. Aš pirkau du litrus, tai užteko blynams, tada keksiukams, ir liko daugiau nei pusė šiaip valgymui.

Žinau, kad keksiukai su mėlynėmis jau buvo linksniuoti, bet čia dar vienas receptas. Šis labai kiaušiniais turtingas, o kiaušiniai pas mane labai geri, tai oi, kaip skanūs keksiukai.

Tokie minkšti šviesūs, o ant viršaus tų trupinių visiems atvejams užbarstyti galima, ir mėlynes aš dedu ne į tešlą, o kiekvienam keksiukui individualiai, tada jos nesusitraiško ir visiem tenka vienodai gausiai.

The post Ko galima rasti jūsų mašinoje ir keksiukai su mėlynėmis appeared first on Beatos virtuvė.

Rašau jums šį receptą iš Londono, kur visi sulaikę kvėpavimą laukia karališkojo įpėdinio. Štai kaip kūrybingai iliustruota madingojo Liberties virtina.

Aš vartau laikraščius ir tiesiog žaviuosi, kiek daug lapų galima parašyti apie įvykį, kurio dar nebuvo. Kai jau skaitysite, prie Bekingemo rūmų turbūt bus prikaltas oficialus pranešimas, kurį pasirašys kūdikį priėmę gydytojai.

Mano abu vaikai taip pat gimė St. Marys, ir Londone gyvenau visai šios ligoninės pašonėje. Lankydama nėščiųjų kursus ten susipažinau su dviem geriausiom savo draugėm mamom, su kuriomis palaikau ryšius iki šiol, ir mūsų pirmieji vaikai gimė per tas pačias dvi savaites liepos mėnesį. Ir prieš septynerius metus, 2006,  kai pasirodė Izabelė (pilnas vardas Isabella Meilė), buvo lygiai tokia pat karšta vasara kaip dabar Londone. Po to sekė lietingos, šlapios, vėjuotos vasaros.

Apie tai, kokia tiesioginė transliacijų vieta, prilygstanti Olimpiados atidarymui, įsikūrusi Paddington Stoties pašonėje, kur ir yra St. Marys, nerašysiu, nes jau aprašyta. Aš tik solidarizuojuosi su būsima motina, kaip čia taip – tu gimdanti važiuoji į ligoninę, o tave pasitinka aštuoniolika TV kamerų??? Kas norėtų tokio gimdymo, pakelkite koją… Bet, kaip sako draugė Vilma, kuri dirba užsienio naujienų kanale, pati žinojo, kur eina (čia apie Kate).

O dabar apie salotas, kurias išradau Sardinijoje ir būtinai nufotografavau, nes norėjau pasidalinti. Esmė tokia: geroms kombinacijoms nereikia milijono dalykų. Svarbu, kad būtų visko po truputį – ir sūrumo, ir pikantiškumo, ir viena kita saldi nata. Salotoms būtinas lengvas saldumas, tad leiskite pristatyti labai paprastas ir super vasariškas salotas, kurias vadinu 3P: Pomidorai, Persikai ir Pecorino, dar du šalutiniai ingredientai atstovauja sūrumui ir sotumui – didelės bekaulės alyvuogės ir minkštas mocarelos sūris. Padažui – ko turėjau: balzaminis actas ir alyvuogių aliejus, nors salotų grožį geriau atskleistų alyvuogių aliejus, citrina ir medaus šaukštelis. (Ar matėte saldžią naujieną mano parduotuvėje? Mėgsta medų meškinai…)

Taip pat labai čia tiktų bazilikai. Va štai tokia kvapni vasara. Nieko tokio, jei truputį ir palyja.

The post Atostogų maistas – salotos „3P“ appeared first on Beatos virtuvė.

Vasara – vestuvių metas, tiesa? Ar jau atšokote nors vienose? Mano vestuvių sezonas jau link pabaigos, tiksliau – nei vienų. Visos draugės laimingai ištekėjo, o draugai taip pat savo išsvajotosioms žiedelius užmovė. Tiesa, dar turiu keletą stiprių kozirių, kuriuos, tikiuos, kokia draugė išmes kada nors… Mano pačios vestuvės buvo prieš dešimtmetį – negali būti!..Oi, kaip bėga metai…

Prieš penkiolika metų laksčiau su diktofonu po pliažą ir reportažą apie gelbėtojus ruošiau. Paplūdimys nepasikeitė, tik kavinių daugiau, o aš va pakilau karjeros laiptais ir dabar pati rašau.

Labai gerai atsimenu, kai ėmiau interviu vienoje kavinėje, man pasakojo apie biskvitinius blynelius su braškėmis. Su tokiu užsidegimu ir taip skaniai apie juos kalbėjo, kad pasakojimą prisimenu iki šiol (ko nepasakyčiau apie blynelių skonį). Ir dar atsimenu blyninę už poilsio namų, berods pavadinimu „Chemikas“,  tvoros, nors tą įstaigą turbūt jau daugelis pamiršo.

Na tikrai ir šiandien blynų rasti nėra sudėtinga. Man atrodo, kad mes blynus mėgstam labiau nei bet kas kitas, nes turime jų daugiau rūšių nei prancūzai, kurie tik lietinius gerai įvaldę. Nežinau, ką manote jūs, bet man atostogos, pusryčiai, blynai ir uogos yra beveik sinonimai. O jei dar blynų lieka, tai ir į pliažą sandariai suvyniojus galima išsinešti.

Tad ir receptai šiandien pusryčiams. Gerą blyną išsikepti gali kiekvienas. Aš sakau, kad reikia tik dviejų dalykų: keptuvės ir ugnies. Ir dar: negailėti nieko.

Kitas receptas – pasipūtusių ir minkštų, panašių į amerikietiškus, biskvitinių blynų. Jiems būtinai reikia kepimo miltelių ir lydyto sviesto.

The post Vestuvių ir pusryčių maistas appeared first on Beatos virtuvė.

Rytiniai skrydžiai į Londoną iš Vilniaus turi savo privalumų. Didžiausias privalumas tai laimėtas laikas, be abejonės, nes atskrendi rytų ryčiausiai, dar septynioms laikrodžiui neišmušus… na, o trijų keturių valandų miego neskaitysiu kaip trūkumo, nes kita naktis – ir miego trūkumas užlopytas. Aš po keturių su puse mėnesių grįžau į Londoną. Man tai didelis įvykis, kadangi to nebuvo daugiau nei vienuolika metų. Nes, kai tik pradėjau susitikinėti su Mr. Nicholson, Londonas vienas be manęs nebūdavo nė keleto savaičių. Ar pasiilgau??? Nespėjau, nes tiek visko reikėjo išgyventi Lietuvoje, bet, oh boy, kaip gera atgal koją įkelti. Čia viskas taip, na žinote, supersized, bet ne apie maisto porcijas, o šiaip – apie gatves, žmones, pastatų tankumą ir įvairovę. Stimuliacijos užtenka mėnesiui tik pasivaikščiojus gatvėmis, o dar kai draugės pirmą dieną kviečia poniškų pietų, tai tikrai trauki suknelę, su kuria būsi ant knygos viršelio (hmmm, atsivežiau tik tris iš viso, nes planuoju atnaujinti garderobą besibaigiančiuose seiluose), ir eini kaip ponia į the Connaught http://www.the-connaught.co.uk/, elegantišką ponių ir ponaičių restoraną Espelette http://www.the-connaught.co.uk/mayfair-restaurants/espelette/. Penkių žvaigždučių viešbutis, kurio Coburg  bar yra draugės mėgstamiausias, ir savo vardo restorane reziduoja prancūzė šefė Helen De Rose (moterų šefių kaip žinia mažuma), taip pat dar yra Connaught bar, kuriame bent jau mano skaniausi kokteiliai gyvena, o Amerikos klasikinis dizaineris Ralph Laurant pamatęs Connaught laiptus kaip mat juos nusikopijavo ir įkurdino savo NYC parduotuvėje.

Tik įėjus gali paspoksoti į gražius, sėkmingus, turtingus. Aš užmečiau akį už poros amerikiečių vaikinų kaip iš to paties Ralpho plakatų ir pora ponių dizainerių tašėmis. Viena Celine, kita, man rodos, Dior, tašėmis (beje, ponios tarpusavyje kalbėjosi lenkiškai).

Pirmam „labas“ susitikimui – Coburg bar. Ir ką jūs sau manot? Žavi kokteilių barmenė yra lietuvaitė… Ha ha ha, angliškai kalbėti nereikia. Toliau judam į restoraną, kuris oranžerijoje – Espelette.

Mums trim – staliukas prie lango, šviesu, gražu ir vėsu. Staltiesės ir gražus porcelianas. Mus pasveikina mūsų padavėjas…  hmmm, lietuvis. Eugenijus. Va štai taip, jis pilsto rožinį šampaną ir padeda išsirinkti visą popietę, kol galu gale mus palieka, nes ir taip valandą dirbo ilgiau, kad mus pabaigtų aptarnauti. Va štai taip visų pietų metų – nei žodžio angliškai. Lietuviškai net padiskutuojam, kas skaniau, ar krabas, ar šaltibarščiai )

Oi, o apie maistą tai naujienos tokios: anksčiau restoraną prižiūrėjo Helen De Rose, bet jai per daug du restoranai buvo, tad dabar pasamdytas naujas šefas ir, anot informuotų šaltinių, viskas nauja ir gerai. Meniu, aišku, klasikinis, kokio ir galėtumei tikėtis panašaus lygio restorane, bet su maloniais akcentukais. Klasikiniai dalykai kaip, pvz., užkandžiams pomidorai ir mocarela, bet čia aišku ne taip plebėjiškai, kaip mes namie pasidarom – čia pomidorai ypatingos rūšies ir kepti, ne mocarela, o burata, ir balzaminis actas ne iš artimiausios italų parduotuvės, o sendintas. Mes su Vilma renkamės krabo tiane: krabas, avokadas su agurko elegantišku suktinuku ir želė minkšta, kuri kaip padažas… Oi, aš ir dabar rašydama atsimenu – lengvas, minkštas šviežias, o tas krabo saldumas…

Ilgiausiai mindžikuojam prie pagrindinių patiekalų, pasirinkimas iš įvairios žuvies grilio platus… Na aš pasiduodu ir noriu išmėginti Connaught fish and chips. Diana rekomenduoja, aš porcijos niekaip neįveikiu. Vilma ima pačios brangiausios Dove Sole, ir dar užsisako bulvyčių (akys pas mus kokius penkiolika kartų didesnės nei pilvas).

Na bulvyčių tų tai, savaime suprantama, mažiausiai reikėjo. Mano fish tai dvi masyvios krevetės lengvoje traškioje tešloje ir mėsingas menkės gabaliukas, ir raudonojo ešerio dar gabalas. Na tikrai labiausiai posh fish and chips.

Ar yra vietos desertui? Nebelabai, bet randam… ha ha, ir ką gi Eugenijus rekomenduoja – cheesecake. Kuris, be abejonės, – visų pietų ryškiausia žvaigždė ir skambiausia nata kaip tik pabaigai. Papajos, pasifloros ir kivi salotos su kokosiniais trupiniais ir trim švelnaus grietinėlės sūrio muso bokšteliais, visiem tropikų skoniam užbaigti papuošta žalia smulkia kalendra.

Kai jau mūsų pietūs baiginėjasi, aplinkui visi staliukai užsipildo afternoon tea skanautojais. Popiečio arbata čia, sako, labai gera. Oi kaip norėčiau…

Na ką, pietūs – dešimt iš dešimt… važiuokite į Londoną…

The post Posh Lunch in London, arba poniški pietūs prabangiame viešbutyje Londono vidury, nenaudojant nė vieno angliško žodžio appeared first on Beatos virtuvė.

Tikrai, aš nemeluoju. Ypač kai prasideda šviežios. Va štai buvau turguje, o ten jų tikrai pasirinkimas platus, man patinka mažos bulvytės. Aš jų neskutu, o tiesiog švariai nuvalau šepetėliu – neseniai įsigijau va tokį ir dar turiu šitokį, juokingas bulvinis ponas, ne kitaip.

Čia, žiūrėkite, visa pasakų herojų trupė gali susirinkti iš virtuvės rakandų. Aligatorių jau turime )) Jis galės būt didelis geras krokodilas, kuris visiems padeda… Beje, aligatorius labai sėkmingai įkanda bulves, taip susmulkintos sriubai kartu su morkomis ir šviežiais žirneliais – elementari daržovių sriuba iš karto atrodo ypatinga.

Bet grįžkime prie bulvių, turguje renkuosi paprastai, einu tiesiog kur kojos neša, bet akys užkliuvo už pavadinimo – „labai skanios“. Cha cha cha, manau, kad taip galima būtų rašyti visur, bet tikrai jos buvo labai skanios, tokios glotnios ir sviestinės visa savo esybe. Aišku, sviesto joms taip pat buvo pridėta.

Tad dabar norėčiau pristatyti  anglišką vasarišką bulvių valgymo būdą. Aš dar prie jo pridėjau žaliųjų žirnelių, nes jų taip pat nusipirkau kilogramą, irgi turguje. Tiesa – brangokai. Bet man žalieji žirneliai – tokia vasara – pasaka, nes vaikystėje bobutė Barbora mums su sese specialiai augindavo tą lysvę žirnių. Įsisukdavome mes ten ne juokais.

Tai va, tokios skanios tos bulvės su žirneliais ir mėtomis buvo, kad tik jas vienas su salotomis valgėm. Vaikai taip pat kirto, net plojo jų ausys, niekas nepasigedo jokios mėsos.

Anglai bulves verda su keliomis mėtų šakelėmis, čia jei norite stipresnio mėtos skonio. Arba pabaigoje tiesiog suplėšykite arba supjaustykite mėtų lapelius, ir, kai bulvės išvirs, nupilkite vandenį, meskite sviesto, mėtų, grąžinkite puodą atgal ant ugnies ir pakratykite, kad ištirptų sviestas ir mėtos sušiltų bei paskleistų aromatą. Žirneliai, tokie švieži ir švelnūs, lygiai taip pat be jokio virimo gali keliauti prie išvirtų bulvių, arba juos sumeskite likus kokioms 2-3 minutėms iki virimo pabaigos.

The post Bulvės skaniausios Lietuvoje appeared first on Beatos virtuvė.

Esu tikra, kad tas beveik dviejų savaičių lietus padarė savo ir dabar pilni turgūs ir sodai bei daržai gražuolių cukinijų. Aš visada sakau, kad geriausia jas valgyti jaunutes ir nedideles, o ne mažo šuns dydžio. Iš tiesų, tai vos 1-2 lietingas dienas nepažiūrėjai po lapais ir žiūrėk, cukinija jau į šonus išsinešus… Ir jos dar tikrai turi savybę augti ne po vieną iš karto, tai kai ateina visuotinis cukinijų klestėjimo metas, visi ima sukti galvas, kaip čia tas daržoves dorai ir veiksmingai sunaikinti. Kai atsivalgysite troškinių, prisivirsite uogienių, tai būtinai išbandykite ir cukinijų duoną. Prie šio pyrago per visuotinį cukinijų derlių aš nuolat grįžtu, nes ingredientai paprasti, įvairūs priedai (riešutai, uogos) lengvai pasiduoda improvizacijoms, o skonis nuostabus. Štai atsinaujinęs, pasipuošęs šlapio ir puraus pyrago receptas.

The post Kur dėti cukinijas? appeared first on Beatos virtuvė.

Na, tai kiek visko prisikrovę atvykote į pajūrį? Ar stengėtės apsieiti minimaliai ir pasiėmėte tik dėžę agurkų ir pomidorų, ar susikrovėte pusę virtuvės? O gal nieko, nes visada valgote tik mieste?

Man labai patinka restoranai ir kavinės, bet  po 2–3 dienų valgymo jose jaučiuosi pavargus, tikrai. Ypač, jei maistas ne visada pateisina lūkesčius. O gaminti atostogų metu yra tikrų tikriausias poilsis.

Jei atostogos Lietuvos paplūdimy, tai nesunkiai galite atsivežti gero aliejaus butelį ir prieskonių dėžutę, o jei užsienyje? Juk nepulsite į parduotuvę visko pirkti. Tai aš pagalvojau pagalvojau ir sudariau būtiniausių dalykų, kurie visada reikalingi ir praverčia atostogų metu, sąrašą:

-      Alyvuogių aliejus. Geriausios kokybės, kokią tik galite sau leisti, tamsiame butelyje, šalto spaudimo. Jis tiks salotoms, daržovėms ir užkandžiams pagardinti.

-      Balzaminis actas. Labai praverčia, nes yra labai universalus, puikiai veikia kaip marinatas mėsai ir kaip salotų padažų ingredientas.

-      Druska ir pipirai. Kaip be jų?

-      Citrina. Lašelis sulčių daro stebuklus salotose, padažuose, sriubose, ant mėsos.

Va štai ir viskas. Visa kita yra prabangos dalykai.

Prisiminiau atostogas tolimoje šalyje, kur po maitinimosi kavinėse visi taip užsinorėjo naminio maisto, kad teko išsikepti vištą ir susitaisyti salotų dubenį. Tai vištą marinavau su balzaminiu actu, aliejumi, česnaku, druska, pipirais ir citrinos žievele, patiekalas buvo pasakiško skonio.

Tad šį kartą siūlau balzaminį kepsnį.

The post Naminis maistas per atostogas – balzaminis kepsnys appeared first on Beatos virtuvė.

Žinote, nors aš paruošimus darau didelius, bet prie kepimo įrangos tai nelabai mėgstu stovėti. Taip jau yra, kad paprastai vyrai ten stovi ir sukioja iešmus bei višteles kilnoja. Bet aš, jei reikia, galiu ir pati, vieną kartą net plikom rankom griebiau už karšto iešmelio… Na, ne visada pagalvoji gi prieš atlikdamas veiksmus. O dabar apie tai, kokie naktipiečių pasirinkimai Vilniaus mieste karštą vasaros naktį. Tikrai jau naktį, nes vidurnaktis – jau naktis, taip?

Atsitiko taip, kad draugė iš svečių šalių grįžo, tai visi išėjom taip jau pavadinkime į miestą. Ir gi jau pusę vasaros InVino/Portabello kieme Vilniuje vyksta kepimas. Tai galų gale man va prieš keletą dienų teko paragauti Visvaldo, bbq entuziasto, kepamų mėsų. Na ir ką, buvo labai gardu. Visvaldas – tikras entuziastas, patys pamatysite. Džiaugiuosi, kad jis dalinasi vištienos receptu.

The post Svečias – bbq entuziastas Visvaldas (foto – mano Tomas) appeared first on Beatos virtuvė.

Turbūt nerasi Lietuvoje šeimos, kuri nežinotų geriausio, skaniausio, kvapniausio ir teisingiausio šašlyko recepto. Šis  „Kaukazo belaisvis“ nuo neatmenamų laikų  įsitvirtino lietuvių  „vasaros virtuvėje“ . Aš pats, kaip ir daugelis, turiu  bent kelis „tikrus“ ir „teisingus“ šašlykų receptus. Tačiau esminį perversmą požiūryje į maisto gamybą ant atviros ugnies  manyje sukėlė Staliko Chankišijevo knygos („Kazan, mangal  i drugie muzhskie udovolstvija“ ir kt.) bei jo patarimai tinklalapyje www.stalic.ru. Jo patarimų esmė – labai gera mėsa, teisinga ugnis ir teisingas kepimo „prietaisas“. Marinatai, garnyrai, padažai – svarbūs, bet jau šalutiniai dalykai.

Prieš porą savaičių išsipildė mano svajonė – įsigijau Green Egg‘ą (nors, tikrai gerą šašlyką galima iškepti ir teisingai „pastatytoje“ 12 plytų šašlykinėje) . Kartu su svajonės išsipildymu  įsigijau ir naują įpareigojantį iššūkį – skaniai ir greitai pavaišinti ne 5 ir net ne 15 žmonių, o minią. Po porą savaičių trukusio pasiruošimo, degustavimo,  ir kitų bandymų namų ir draugų aplinkoje, štai jau antra savaitė antradienio, trečiadienio ir  ketvirtadienio vakarais  „In vino“ terasoje kepu ir „teisingą šašlyką“,  ir kvapniai sultingą vištienos krūtinėlę, kurią mano žmona vadina „Šechrezada“.

Kadangi mano žmona, dažnai stebina skanėstais iš Beatos „aruodo“, tai atsidėkodamas už žmonai suteikiamą įkvėpimą, su Beata dalinuosi „Šechrezados“ receptu – jei nutarsit, kad turit laiko ir užsimanysite sodresnio skonio vištienos – šis receptas puikiai tiks. Rezultatas – kvapni ir minkštutė mėsa J

Įkvėpimo šaltiniai trys: Stalik‘as Chankišijev‘as , Steven Reichlen ir mano žmona. Beje, dviejų pirmųjų „autoritetų“ knygas labai rekomenduoju visiems besidomintiems kepsninėmis ir maisto gamyba „ant tikros ugnies“. Rašo įdomiai, daug vertingos informacijos (pvz., koks turėtų būti atstumas tarp anglių ir grotelių/iešmo; kokias mėsos dalis, kokiam patiekalui naudoti; kaip pasistatyti tobulą šašlykinę iš 12 plytų ir dar daug ko įdomaus).

Kvapni ir minkštutė vištienos krūtinėlė aptepta šafraniniu sviestu arba tiesiog „Šechrezada“ (garnyrui – bagetė, pakepta su česnakiniu-petražoliniu sviestu, ir smagiai traškios svogūnų laiškų ir „iceberg“ lapų salotos).

4 valgytojams reikės:

4 vištienos krūtinėlių (maždaug po 250 g kiekvienam)

Marinatui:

100 ml  jogurtinės grietinės

50 ml aliejaus

70 g (maždaug pusė didesnio svogūno galvutės) sumalto arba per burokinę tarką sutarkuoto svogūno

1 šaukštelio druskos (6 g)

½ šaukštelio malto imbiero, kumino, juodųjų pipirų ir garam masala (indiškas prieskonis, yra visose prieskonių parduotuvėse)

nuo pusės apelsino nutarkuotos žievelės

2 skiltelių česnako

2 valg. šaukštai citrinų sulčių

Visus marinatui skirtus ingredientus tiesiog sumaišyti ir palaikyti jame vištieną bent 4 val., o galima ir visą naktį.

Bagetė: 1 bagetė supjaustoma gan storomis, maždaug 2 pirštų storio riekėmis.

Sumaišyti 80 g kambario temperatūros (t. y. gerokai minkšto) sviesto, 60 g (dosni sauja) labai smulkiai pjaustytų petražolių, 1 skiltelę smulkiai pjaustyto arba sutrinto česnako, ir 30 g kieto sūrio (pvz.  18 mėn. „Džiugo“), mišiniu aptepti bagetės riekeles  iš abiejų pusių ir apskrudinti jas orkaitėje.

Salotos: gūžė (500 -600 g)  „Iceberg“ salotų lapų (juos suplėšyti), 50 g svogūnų laiškų (sukarpytų arba suplėšytų 3 cm juostelėmis), 100 g alyvuogių aliejaus, 1 šaukšto medaus, 1 nepilno  šaukštelio druskos, 1 šaukštelio grūdėtųjų garstyčių, pipirų pagal skonį; jei bus per saldu, galima įlašinti porą lašų citrinų sulčių.

Jei kepdami krūtinėlę nepabijosit dūmų, galite ją dar kepdami aptepti šafraninio sviesto aptepu  - bus LABAI LABAI skanu (tiesiog pamirkykite šaukšte vandens  1-2  šafrano „spygliukus“, leiskite pabrinkti  ir sumaišykite su šaukštu lydyto sviestu).

Eiga:

1.       Marinuojam vištieną (bent 3-4 valandas kambario temperatūroje arba 8 val. šaldytuve);

2.       Pamerkiam šafraną, išlydom sviestą (krūtinėlės aptepui);

3.       Pasidarom užtepą bagetėms;

4.       Užkaičiam grilių;

5.       Pasidarom padažą salotoms;

6.       Susiplėšom lapus ir svogūnų laiškus salotoms;

7.       Paskrudinam bagetes (po porą minučių abi puses 220-230 C laipsnių temperatūroje);

8.       Iškepam krūtinėlę

9.       Serviruojam

10.   Valgom

The post Visvaldas: apie „Šechrezadą“ appeared first on Beatos virtuvė.

Gavau moliūgo šviežio šviežutėlio iš Justės, kuri man pagelbėja reikaluose. Aš buvau tokia alkana. Atidarau šaldytuvą, ten, kaip visada, stiklainiukai. Stiklainiukuose ir ko tik nėra, bet uogienės pasibarstęs kaparėliais nevalgysi. Taip pat šaldytuve buvo: jau minėtas moliūgas ir pomidorai iš Kėdainių, taip pat mocarelos pakelis, atsivežtas iš namų specialiai pietums. Aš tą moliūgą greit pagriebiau – minkštas ir jaunas, paragavau – labai skanus. Matot, moliūgas, jei jį nuimsite rudens pabaigoje, tai jis visas krakmolingas pasidarys ir ne visada tiks tiesiog valgyti sutarkuotą šviežią salotose. Bet dabar tai tik šviežią. Sutarkuotas šiaudeliais ar supjaustytas gabaliukais ar pagaliukais. Šitas receptas paprastas: moliūgas, pomidorai, jau minėti kaparėliai, kurie – visos kaparių uogos, didesni, ir mocarela. Padažas – medaus ir garstyčių.

The post Moliūgai prasideda – valgykime juo žalius appeared first on Beatos virtuvė.

Su jumis, mano mieli skaitytojai, aš visada pasidalinu mintimis, išsakytomis kur nors kitur, ne čia, bloge. Tai ir šį kartą lengvas interviu apie rimtus, bet labai gyvenimiškus ir kasdieniškus dalykus.

Visada atrodai nuoširdžiai besišypsanti ir laiminga. Kas tau teikia laimę?

Aš ir esu labai laiminga. Man nereikia daug, kad tokia pasijausčiau – šeima, draugai, geras oras, skanus maistas. Reikia mokėti džiaugtis paprastais dalykais ir mėgautis tuo, ką darai. Gyvenime noriu išbandyti daug. Neneriu stačia galvą į bet ką, atsirenku, o tada imu ir darau. Manau, reikia nebijoti daryti, nes vėliau gailimasi ne dėl padarytų, o būtent nepadarytų dalykų. Dėl tų, kurių neišdrįsome pamėginti. Profesiniame gyvenime labai naudinga padaryti pauzes – pusę metų kuri televizijos laidą, pusę metų ilsiesi. Išvažiavus atostogauti į nebūtas vietas, pasisemiu naujų įspūdžių. Mane įkvėpti gali ir maži dalykai – saulė, žaluma, gera kompanija.

Turi labai daug veiklų: laidos, knygų leidyba, blogas, labdaringa veikla, galų gale buvimas mama ir žmona – kaip viską spėji? Ar įsitraukimas į tiek veiklų nekelia streso?

Aš kruopščiai planuoju savo laiką, tada viską galima spėti. Svarbiausia, kad veikla patiktų, kad mėgautumeisi tuo, ką darai. Nors mano užimtumas didelis, tačiau stresui stengiuosi nepasiduoti. Labai lengva pradėti jaudintis dėl smulkmenų, bet tai juk taip nereikšminga! Reikia išmokti nuo jų atsiriboti ir tiesiog siekti užsibrėžtų tikslų bei daryti širdžiai mielus dalykus.

Neseniai pristatei pirmąją Lietuvoje elektroninę receptų knygą. Esi ne tik kūrybinga kulinarė, bet ir aktyvi išmaniųjų technologijų vartotoja?

Išmanios technologijos man išties patinka, nors apie jas žinau toli gražu ne viską. Darbe man nepamainomi yra išmanusis telefonas ir kompiuteris, tačiau išvardinti visų juose esančių funkcijų tikrai negalėčiau. Pirmą vietą visada teikiu patogumui, juk technologijos skirtos žmonių darbui palengvinti. Geriausia, kai viskas yra viename ir nereikia apsikrauti daugybe prietaisų – tarkim, fotografuoju aš tik savo išmaniuoju telefonu, ir atskiro fotoaparato man jau nereikia. Darbui ir laisvalaikiui pasitarnauja kompiuteris. Mėgstu planšetes – su vyru Tomu jose esame užsiprenumeravę angliškus laikraščius. Dažnai išbandau naujoves, nes technika – neišvengiamas mano darbo įrankis, tiek rašant blogą, bendraujant su gerbėjais socialiame tinkle, kuriant receptus, fotografuojant. Esu išmėginusi hibridinį kompiuterį, kuris buvo tiek nešiojamas kompiuteris, tiek planšetė viename – labai patiko. Tačiau nesu pakvaišusi dėl technikos – tebenaudoju ir rašiklį bei užrašų knygutę. Man vis dar malonu rašyti ranka.

Kaip geriausiai save realizuoji?

Visa mano veikla man teikia didžiulį pasitenkinimą. Joje labai daug kūrybos, galimybių įgyvendinti savo idėjas. Man patinka skaniai vaišinti savo draugus, įsitraukti į naujus projektus, tačiau šeima visada lieks prioritetu. Savo dieną irgi planuoju taip, kad galėčiau nuvežti vaikus į mokyklą, pabūti su jais vakare. Man labai patinka mano darbas, turiu visą sąsiuvinį neįgyvendintų idėjų! Kuo daugiau įvairios veiklos, tuo daugiau tų idėjų gimsta. Greitai pasirodys dar viena kulinarinė  knyga, o ateityje turiu planų išleisti dar bent keletą. Ruošiuosi savo televizijos laidai, kuri bus rodoma nuo rudens ir žiūrovus pasieks atsinaujinusi.  Keisis mano „Beatos virtuvės“ puslapis, planuose taip pat įvairi „Beatos virtuvės“ produkcija. Idėjų gimta nuolat, tereikia jas atsirinkti.

Ilgai gyvenai Londone. Ar jis tave pakeitė?

Londonas yra fantastiškas miestas. Man jis suteikė veržlumo, platesnio požiūrio į pasaulį, pažadino alkį žinojimui, paskatino kokybiškos žiniasklaidos vartojimui, suteikė neįkainojamos patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. Nesakau, kad šių dalykų negalima rasti Lietuvoje, be abejo galima. Tiesiog Londone kiti mąstai, tempas, ten gyvenimas verda, daug įvairiausių energijų. Būna, grįžti į Lietuvą, ir atrodo net įkvepi lengviau. Tiesa, Londonas privertė dar kartą įsitikinti, kokia puiki šalis yra Lietuva. Kol kas mums čia labai patinka.

The post Interviu: Gyvenime gailėsimės to, ko nepadarėme appeared first on Beatos virtuvė.

Sveiki, mieli tinginiai, aš priklausau jūsų kompanijai. Tikrai. Todėl, jei laukiu svečių, visada ieškau lengviausio kelio ir tikrai nepuolu skusti bulvių cepelinams. Žinau, kad galima griebtis pagalbos iš parduotuvių, ten visokio (ne)gėrio yra jau paruošto. Ir prašom, to taip pat reikia. Bet galima ir patiems padaryti tris užtepus ir įtraukti draugus į morkų skutimą ir daržovių pjaustymą – bus puikus daržovių balius. Vienas užtepas pagaminamas per 2 minutes, tikrai. Panaudojant gerus ingredientus iš parduotuvės: tik supliekiat kartu maisto smulkintuvu ir viskas. Turtingas, su saulėje džiovintais pomidorais ir fermentiniu sūriu (čia naudojau lietuvišką pusbrolį „Džiugą“, parduodamą jau sutarkuotą). Beje, paskystinti galite naudoti karštą vandenį, pvz., vieną ar du šaukštus, arba aliejų iš saulėje džiovintų pomidorų stiklainiuko. Bazilikus taip pat sumalkite kartu.

Tuno užtepas (pašnibždėsiu) labai skanus su… cha cha chaa – šviežiom virtom bulvėm su lupenom.

O paskutinis – varškinis, puikiausiai tinka ir bulvėms, ir visoms jūsų žinomoms daržovėms paskaninti.

The post Tinginių maistas – ne, ne traškučiai appeared first on Beatos virtuvė.

Cha, kas galėjo įtarti, kad viskas prasidės nuo tortų pertekliaus? Tikrai taip, ne nuo ko kito, nes kai po dvejų metų patiserrie ir boulangerie tyrinėjimo ir nevaldomo pyragaičių ragavimo bei kepimo man, kaip visada, atėjo nurodymas (na gerai gerai, ne nurodymas, bet tiesiog aiškus pajautimas) apie ką bus mano nauja knyga.

Na negalvokite, kad aš esu apsėsta ir rašau knygas todėl, kad mane yra apsėdusi manija prikimšti jūsų lentynas savo literatūra, arba tiesiog nenoriu atsilikti, arba siekiu kuo daugiau parduoti, kad kuo daugiau uždirbčiau. Aš realiai galėčiau save padėti į kitus projektus, kurių prisigalvojus turiu belekiek, bet nieko negaliu su savim padaryti. Mane tiesiog veža ir tempia, ir traukia už ausų, pečių ir plaukų nenumaldomas noras išbandyti ir išanalizuoti naują temą.

Kaip visada, visų mano iki šiol buvusių knygų apsireiškimas ateina aiškiai ir ryškiai kartu su pavadinimais. Jie kaip kokie įspaudai mano galvoje – taukšt ir yra. Ir viskas, turiu eit ir daryt, ir gyventi pagal tą apreiškimą. Va štai taip buvo ir su šita knyga. Daržovės, daržovės, daržovės yra tai, ko reikia kiekvienam iš mūsų. Jei, kaip sako mano vyras, kai nori mane paerzinti, panervinti ar iš viso supykdyti, nobody needs cake (beje, aš šventai įsitikinus, kad everybody needs cake sometimes), tai daržovių reikia ir jos privalomos visiems.

Kai jau baiginėjau savo Kepinių knygą ir išsiunčiau paskutinius receptus (o prirašiau – kas turi kepinių knygą, žino – nemažai), tai va taip iškart ir supratau, kad viskas, ko man dabar reikia, yra morkos ir burokėliai, agurkai, pomidorai ir ridikėliai, kopūstas ir špinatai, brokoliai, žiediniai kopūstai ir bulvės.

Oi, atsipalaiduokite ir atsipūskite savo kėdėse, aš tikrai ne tapau vegetarė, žaliavalgė ar kaip nors kitaip iš esmės pakeičiau ar išpažinau naują valgymo būdą, ir visi, kurie ne su manim dabar, yra tamsoje ir nepažino tikrosios tiesos. Ne, aš tiesiog pradėjau sekti tai, ką dedu į savo lėkšte, ką valgo mano vaikai, ką aš pati valgau, ir kaip iš tiesų „daugiau daržovių!“ yra atsakymas į labai daug klausimų, kurie mus kankina (o tie klausimai yra persivalgymas, nutukimas, visokios ten ligos, diabetai, ir šiaip mūsų Motinos Žemės ateitis).

Negalėčiau pasakyti, kad manęs nepaveikė labai sėkmingai per pasaulį besiritantis vegetarų raginimas kartais atsisakyti mėsos (ar pastebėjote bemėsius pirmadienius?), taip pat man labai patiko įvairios idėjos, kurias perskaičiau įvairioje literatūroje, ir šiaip – ar gali daržovės būti blogai? Ar visi, kurie kaip ir aš valgote ir mėsą, ir žuvį, ir pieno produktus galite pasakyti, kad tikrai užtektinai valgote daržovių? Ar daržovės yra jūsų maisto piramidės pirmame trečdalyje?

Na o apie knygą išsamiau, koks bus „naujoviškas“ jos pristatymas bei vieno kito recepto laukite artimiausiomis dienomis

The post Nauja mano knyga – daugiau daržovių appeared first on Beatos virtuvė.

Jūs turbūt galvojate nu bet ta Beata… Ji jau visai nebegali susivaldyti… Taigi mano naujiena yra tokia –  jau šį sekmadienį kartu su UNICEF Lietuva atstovais, TV3 filmavimo komanda išskrendam į Tanzaniją. Tai palaukit dabar apie viską iš pradžių.

Apie projektą tikrai girdėjote? Man nebuvo labai paprasta apsispręsti, nes aš visaip kaip ilgai galvojau ir pradžioje entuziastingai sutikusi, paskui gražiau rankas ir galvojau apie savo vaikus, tariausi su šeima, su draugėmis. Nuomonių girdėjau visokių, bet juk žinote, kad aš esu iš tų kurie, yra linkę…na ok ok nesakyčiau linkę keisti pasaulio, bet kažkas panašaus… Aš vis prisimenu savo draugės dar Londone man pasakytą dalyką, kai prieš šią misiją pasiguodžiau, kad bijau ir nežinau, kaip čia dabar man pačiai tuos savo vaikus savaitei palikti… Tai ji sako: aha sunku bus, labai sunku, visų tikrai neišgelbėsi, bet go and make a difference. Tai aš taip ir galvoju, kad mažas pokytis ir būrelio vaikų gyvenimo pagerinimas yra vertas to.  Taigi būsiu jūsų akys ir ausys, ir širdis tenai toli ir viską jums papasakosiu, kaip yra viskas ten…

TV3 žinių vedėja Renata Šakalytė, kuri yra buvusi abiejose UNICEF misijose Kambodžoje ir Sierą Leone man rašė va štai taip:

Patirtis sukrečianti, įdomi, visam gyvenimui, skaudi, linksma, tikra. Esi mama, tad nusiteik, kad emociškai lengva nebus. Tačiau – neišgelbėsi viso pasaulio vaikų ir turi tą suprast!! O pamėgint bent dėl kelių gyvybių – verta visada. Sužinosi, kokį didžiulį darbą atlieka Unicef , susipažinsi su šios organizacijos žmonėmis, tikslais, pamatysi „virtuvę“ iš vidaus.

Kas ir kaip? Tikrai esate matę jau du metus vykstančią TV3 ir UNICEF iniciatyvą – telemaratoną „Už kiekvieną vaiką“. Maratono tikslas surinkti lėšų UNICEF veiklai paremti. UNICEF Lietuvoje veikia jau dvidešimt metų. Tada UNICEF padėjo Lietuvos vaikams, dabar atėjo laikas mums padėti vaikams, kuriems to reikia.

Štai ką sako Jovita Majauskaitė, UNICEF vadovė Lietuvoje:

Per dvejus metus, kai vykdėme UNICEF ir TV3 misijas į Kambodžą ir Siera Leonę, įsitikinome, kad lietuviams rūpi ne tik savo kiemo problemos. Garsūs Lietuvos žmonės, susidūrę akis į akį su protu sunkiai suvokiamu skurdu bei televizijos eteris – motyvavo mūsų gyventojus: po misijų buvo paaukota beveik pusantro milijono litų, nuo mirtinų ligų paskiepyta apie du šimtus tūkstančių vaikų. Tai milžiniškas rezultatas, kuriuo gali didžiuotis visa Lietuva. Paskatinti tokios sėkmės, tęsiame savo misiją, suteikdami gyventojams dar daugiau galimybių prisidėti gelbėjant vienos vargingiausių pasaulio valstybių mažuosius piliečius.

Kas dar važiuoja??

Virginija Kochanskytė – visiems žinoma aktorė, UNICEF ambasadorė ir Giedrius Savickas, jo pristatyti kaip ir nereikia. (Jis dar praėjusiame sezone dalyvavo mano laidoje ir turiu pasakyti, kad ta laida a) buvo žiūrimiausia iš viso sezono turbūt b) visi ją matė ir vis dar youtube ieško o jus visada dar galite pasižiūrėti per tv3 play, aš ir pati su malonumu dar kartą pažiūrėjau).

Vežuosi kompiuterį, tikiuosi internetą pavyks rasti ir galėsiu rašyti blogą – dienoraštį, kaip mums viskas sekasi.

O kol manęs nebus, blogas dykas nestovės. Esu prikaupusi juodraščių, o blogui vadovaus Bronė, tai arba bus anksčiau mano parašyta arba Bronė ką nors parašys (jei turės naujienų apie naują knygą)

Tai va, mielosios ir mielieji, tikiuosi jūsų palaikymo šitam iššūkyje. Už kiekvieną vaiką.

The post Aš išvykstu į Afriką su UNICEF appeared first on Beatos virtuvė.