Kur važiuoti?? Štai kur klausimas, kylantis kaip ant mielių kiekvienam savaitgaliui artėjant. Mano keliones dabar labiausiai reguliuoja Haris, o artimiausias pabėgimas nusimato į Anglijos kaimą pas gimines, bet visada gerai turėti paruoštuką su kelionių idėjomis. Tai ir sau, ir jums čia rašau, dalinkimės ir visiems bus tik geriau.

Tai va, o dabar tas TOP 5 kryptys, kur jūs feisbuke rekomendavot, ir kur pati kada nors būtinai nuvažiuosiu. Teresės Aranauskienės patarimas tiks tiems, kurie svajoja apie atostogas negyvenamoje saloje. Tik čia truputį arčiau ir miškuose vietoj tarantulų – grybai, uogos ir voverės. Teresė pasakoja, kad „Dzūkijoje, visai šalia Veisiejų yra gražus Snaigyno kaimas. Trys triobos belikę, bet net du ežerai yra. Vienas švariausių Snaigynas, o kitas žvejams – Trikojis. Va ten tai tikras pabėgimas nuo visko ir visų. Tik bėda… Pabėgi, o tave draugai ima ir atseka iš paskos. Tada visai į temą ir Beatos žurnalas, nes kompanijai gamint reiks, o ten receptų tikrai rasim“. Rasit tikrai, Terese, nes naujasis vasaros žurnalas pas jus pats atkeliaus ir į Dzūkiją nuvežamas prašysis… Mes su laida „Keliauk ir ragauk.Lietuva“ pernai Dzūkijoje vieną gražiausių laidų nufilmavome.

Jei kam arčiau pajūrio reikia idėjų, tai Arūnė Petkuvienė siūlo atvažiuoti į Kretingą „aplankyti Žiemos sodą ir kitus, netoliese esančius muziejus. Pas mus yra maža arbatine vadinamoji „Špitolė“. Čia didelis arbatų pasirinkimas ir dar firminių „Rūtos“ saldainių, šokoladų. Ir daug daug visokiu grožybių. Aplankyti taip pat galite Japonų sodą Darbėnuose (apie jį tai ir vasaros žurnale yra), piliakalnis yra Kartenos miestelyje“. Būtinai reikės Špitolės paieškoti, mano mėgstamiausias keliavimo būdas yra kai žinau, kad kažką įdomaus paragausiu, o ir pavadinimas – super! Ačiū, Arūne.

Italija Lietuvoje? Taip taip, yra, pasirodo, ir tokia. Silvija Jankevičiūtė, kaip ir mes visi, rašo, kad myli jūrą, o ir savas kiemas su hamaku, gėlynais ir nupjauta žole, kuria taip smagu pavaikščioti basomis yra geriausias kurortas. O jei visgi norisi pakeliauti, tai Silvija rekomenduoja Tytuvėnus: „keliauti po Lietuvą visada gera mintis, nes ji tikrai neatrasta dar daugelio mūsų. Teko aplankyti Tytuvėnus, rekomenduočiau tikrai, kas nebuvę. Toks mini kurortinis miestelis, Italijos dvasia (ypač vienuolyno ansamblis) alsuojantis miestelis. Ten ir dviračiais, ir pėstute yra kur pasivaikščioti, puiki regioninio parko ekspozicija, pušynai, o ežerų… Tikrai yra kur nusimaudyt, pikniką pasidaryti ir dviračiais pasivažinėti.“

Biržai, ar žinojote, kad turite puikią ambasadorę Eglę Eguru?? Štai jos pasiūlymas savaitgalio pabėgimui: „aplankyti Biržus ir šalia esantį Milašiūnų avių ūkį, būsite pavaišinti avienos plovu, šašlykais ar dešra! Jie įsikūrę jurtose! SPA malonumus suteiks Sodeliškių dvaras. Būtinai rekomenduoju Eko basų kojų taką (pamasažuosite pėdutes kankorėžiais, akmenukais), šalia yra žirgynas randasi, dar aplankysit Kirkilų apžvalgos bokštą prie karstinių ežerėlių! Likenuose yra nuostabus parkas, ten gali jums pripilti is Smardonės šaltinio tyro mineralinio vandens! Jis yra gydantis, kartaus skonio. Biržų pilį apžiūrėti, Astravo rūmus su liūtais ir ilgiausią tiltą (525 metrai) per seniausią dirbtinį ežerą – Sirveną. Rekomenduoju „Šokolado gamą“ paragauti saldainių su alumi ar menke! Butautų dvare yra ekskursijos, galima žvėrienos su vietiniu alumi ar gira užsisakyti! Arba Biržų alaus kelio ekskursiją. Prie Pasvalio aplankykite dinozaurų parką – vaikams bus daug įspūdžių. Ten dar laksto stirnos, stručiai, yra zologijos sodas. Biržų kempingą rekomenduoju.“

O Jurga Andriejauskaitė štai siūo Lenkiją aplankyti. Šiaip, atostogos Lenkijoje yra sena mano svajonė, ir tikrai ateis jai laikas. Tiesą sakant, jau rudenį mano žurnale bus ką apie šią šalį paskaityti, bet neužbėkim vasarai už akių, dar įsižeis. Tai va, Jurga rašo: „Laikas kaimynams su karališku Sopotu prie Baltijos, modernulaičiu II pasaul. karo muziejumi Gdanske, kurio vienoje slėpiningoje gatvelėje, pasirodo, reikia prasieiti su mylimuoju susikibus rankomis, kad būtum kartu amžinai! Netoliese ir Malborkas – ar toje pilyje vaidenasi? Reikia sužinot, paliest, paragaut, pajust!“

Tai visoms šioms moterims dovanų po vasaros žurnalą „Beatos virtuvė“, naudokitės pasiūlymais ir siūlykit savo pabėgimų kryptis. Nes visi vasaros pabėgimai skirti pakrauti laimės bateriją ir atbėgti į save. Gerų atradimų.

The post Dėmėsio, 5 super pabėgimų kryptys ir žurnalo dalybos arba MŪSŲ BENDRUOMENĖ JĖGA appeared first on Beatos virtuvė.

Kadangi rytais klausau LRT, tai viską žinau, tik jei būna kokios blogos naujienos, tada vaikai išjungia. Va, šiandien buvo apžvalga kažkokio liūdno dalyko apie vieną šeimą, tai Jurgis paėmė ir išjungė, sakė: „liūdnos žinios – neklausom“. Va, bet šiaip tai nejunginėja ir galiu klausyti kiek noriu. Šiandien ryte buvo labai įdomus reportažas apie blogerius, tai pagalvojau, juk aš irgi blogerė, vadinasi šiandien ir mano diena. Ta proga sėdau ir rašau trumpus karolius.

Taigi, šiandienos rytas. 6.45 val. Visų prabudimas, Baby H pusryčiai. Tada aš geriu arbatą ir darau Jurgiui supakuotus pietukus, nes šiandien tokia va diena… Beje, supratau, kad aš dabar su savo vasariniu chalatu vaikštau, ne su žieminiu, tai vasarinį turiu jau vienuolika metų, nusipirkau prieš gimstant Izabelei, vis dar kaip naujas… Tada aš pagaminau pieno, nes vakare turiu planų, ir vakarienę mūsų Hariui duos tėtis, nes mama eina pabūt su savo nuostabiomis Beatos Virtuvės moterimis. Tai o kaip atsirado „Beatos virtuvė“? Išaugo išsirutuliojo iš mano blogo, kuriam, jau tuoj bus 10 metų… Na tiesiog negaliu patikėti, tai yra neįsivaizduojama. Kažką ta proga turėsiu organizuoti, gal kokį festivalį??? Na, pagalvosiu.

Kai pradėjau jį rašyti, labai drovėjausi. Tiesiog siaubingai, nes man atrodė, kad rašyti blogą yra puikavimosi savimi viršūnė. Dabar taip nemanau, blogas yra saviraiška ir dovana (pirmiausia – sau), nes tai mano gyvenimo dienoraštis.

Buvo laikas, kai visai nebeturėjau įkvėpimo rašyti, nebeturėjau apie ką, ir šiaip, mano veikla išsiplėtė, tai dabar yra ir receptai iš žurnalo, ir laidų įrašai, bet vis tiek, rašinėjimai apie maistą ir gyvenimą yra mano mėgstamas dalykas, kurį darau dėl savęs ir dėl jūsų, kurie skaito…

Jei ne mano blogas, nebūčiau, turbūt, sulaukusi pasiūlymo parašyti savo pirmąją knygą. Tą tinklaraštį ir kūriau tam, kad galėčiau save išbandyti – ar patiks man maisto rašytojos darbas, ar sugebėsiu, ir ar kam nors to blogo reikės? Pasirodo, kai darai, kas smagu ir gera pačiai, tai visada pavyksta. Na, ir aišku, man tikrai pasisekė, nes aš buvau reikiamu metu reikiamoje vietoje. Ir žinoma, mano pirmoji knyga tokia populiari tapo ir sėkmės užtaisą gavo iš to paties blogo skaitytojų, kurie yra mano geriausia palaikymo komanda. Tai va, ačiū jums.

Ir pagalvojau, visada dovanoju dovanas feisbuke, bet šiandien, blogerių dienos proga dovaną dovanosiu savo tinklaraščio skaitytojams. Dovanoju visas savo knygas (po vieną, žinoma), o jų yra septynios (net pati negaliu patikėti, jei su angliška versija, tai ir visos aštuonios)…

Tai va, dovanoju 7 knygas… Kam kokios reikia? Kas kokios dar neturite? O mainais, prašau, pasakykite tik vieną dalyką – ko norėtumėte iš šio mano puslapio? Ko jums trūksta? Ar gal reikia atsinaujinti? Gal kažką patogiau ar kitaip parašyti? Kas erzina ir kas patinka? Kaip dažnai čia ateinate? Žodžiu, brūkštelėkite man porą žodžių, o aš, jei bus daugiau norinčių, tai pirštu – bakst, arba išskaičiuosiu kaip nors, kokius nors burtus padarysiu.

Tai va, aš jus myliu ir esu jums dėkinga, mano skaitytojai!

The post Blogerių diena: „Geriausias mano sprendimas?? Pradėti rašyti blogą“. appeared first on Beatos virtuvė.

Kažkaip užmečiau karolius, pradėsiu verti iš naujo, nes buvo pageidavimas, bet ir šiaip, į karolius galima daug smagybių įpinti, taigi. trumpai apie tai kaip gyvenimas klostosi.

Ką skaitau: Ha, štai, gavau naują, protingą ir lengvai skaitomą knygą apie feminizmą. Tikrai apie tai mažai žinau, nes kažkaip gyvenu ir tiek, esu įsitikinusi, kad moterys yra jėga ir esu jų galybės ir sugebėjimų gerbėja. Manau, knyga ne tai, kad apie emancipaciją, bet labiau mąstymo praplėtimui ir edukacijai. Knygos autorius – Donatas Paulauskas.

Ką veikiu: praėjusį pirmadienį buvau Kaune (darėm išvažiuojamąjį Beatos virtuvės Moterų klubo vakarą) – Kaunas nuostabus!

O pusryčiams jau braškės: taip taip, čia va toks kokteilis, nerealaus skanumo: bananas, braškės, pusryčių šluota, kefyras vanduo ir ledukai. Rojus žemėje.

Mėgaujuos. Va, nerealūs saldainai, atvežė mano teta, lenkiški, vadinasi „Pierot“, na kas per skanumas, kaip itališki gianduja, va tokio skanumo beveik.

Mokausi ir juokiuosi. Pagaliau mes su moterimis pasidarėme sau „make-up“ pamoką su nuostabiaja meistre Alina. Tikrai išmokau gražiau pasidažyti, o šiaip tai viskas, ką darai su mūsų moteriška kompanija, yra labai smagu.

Teisėja. Aha, penktadienį buvau kario virimo čempionate. Kartu su vieninteliais ir svarbiausiais indiškos virtuvės viršininkais: Rajinder Chaudry – jam priklauso restoranas „Sue Indian Raja“ ir Gasparu, kuris turi „Gaspars lounge“ ir „Gaspars“… Žodžiu, prisiragavau kario iki peties.

Tą pačią dieną mano teisėjos karjera tęsėsi Islandijos gatvėje, kur buvo renkamas geriausias hot dogas! Apskritai, šių metų „Ačiū tau, Islandija!“ šventė buvo Kažkas Tokio – visa gatvė žaliavo, nes buvo išklota gyva žole ir ten siautėjo visokios programos ir reikalai. Mano kursiokas Mantas, kurį aš kažkada išmokiau virti uogienę, yra šios šventės iniciatorius. Labai gera idėja, a ne?

O geriausią hot dogą pagamino „Piano Man“ – su ėrienos dešrele ir traškiais svogūnais, naminiu ramoulad’o padažu ir saldžiomis skandinaviškomis garstyčiomis.

Vilnius vasarą yra nuostabus. Atvažiavo mano draugė Aušra iš Los Angeles pabūti vasarą Vilniuje ir padirbėti. Ji yra grimerė iš Holivudo (apie ją rašėm ir mano žurnale), o dabar Lietuvoje dirba prie naujo filmo (prieš tai buvo grimerė filme „Emilija“).

Tai susitikome ir pasivaikščiojome po miestą, jaučiausi kaip užsienyje, niekada nesu mačiusi Vilniuje tiek daug turistų…

The post Karoliai grįžta appeared first on Beatos virtuvė.

Kartais gal ir gali pasirodyti, kad čia buvo grynai komplimentų žvejyba, na, tikrai taip gali pasirodyt, skaitant komentarus po tuo mano blogo įrašu… Nes gavau jų daugiau, nei tikėjausi. Į juos sureaguosiu ir vėl atgaivinsiu karolius, nes ir man pačiai jie yra super smagus dalykas. Todėl prižadu daugiau buitinių rašinių….daugiau karolių ir tikrai reikės pradėt galvot apie balių sausio mėnesį….Gal kokią konferenciją padaryti?

Tai o dabar knygų dalybos! Pradėsiu nuo Auksės, kuri rašė: „Beata, labai džiugu, kad rašote, nesustokite. O aš norėčiau tekstų apie jūsų gyvenimo vadybą, kada jūs viską spėjate (kūrybiškumas gaminant, rašant ir ta pozityvi energija). Taip pat šiuo metu esu kelionėje link sveikesnės savęs ir labai įdomu, ko jūs tikitės iš knygos „Viskas suskaičiuota”, ar tai galėtų būti sveikesnis gidas ir visos šeimos mitybai, kuri neturi jokio valgymo ritmo? Ačiū Jums, esate puikus pavyzdys! Beje, ar pamenate tą dieną kai nusprendėte rašyti tinklaraštį?” – Taip, miela Aukse, tikrai prisimenu, galvoju, pabandysiu, pažiūrėsiu, ar man patinka apie maistą rašyti ir ar kitiems įdomu, ir dabar galvoju, kad tai buvo vienas geriausių ir svarbiausių mano gyvenimo sprendimų. O dėl „Viskas suskaičiuota” – nėra geresnio būdo sužinoti, nei pabandyti, tad siųsiu jums šią, mano naujausią knygą!

„Mamų knyga” keliaus pas Ingridą, gruodį į jos šeimą atkeliaus vaikelis, kuris, tikiuosi, mielai viską iš knygos gamintą ragaus. Ingrida rašo: „Miela Beata, visų pirmiausia – su didele sukaktim!!! Aš per tą dešimtmetį irgi baby steps pamėgau gaminti… Pamenu, prieš dešimt metų buvau pirmakursė, iš Žemaitijos atvažiavusi į Vilnių. Nieko nemokėjau, anei kotlečiuko dorai išsikept, buvau mamos gerokai palepinta…Ir pamažu, kai jau tapo madinga ieškoti visko internete, suradau šį blogą. Pastebėjau, kad laikui bėgant į google rašyt net pradėjau „patiekalo pavadinimas + Beatos virtuvė“ :))) Todėl tikrai galiu drąsiai dėkot už tai, kad kotleto nemokėjęs iškepti žmogus šiandien myli virtuvę, ieško skonių įvairovės, šiuo metu maistas man – saviraiškos forma. Man šitas puslapis – labai patinka, noris kuo daugiau spalvingo maisto, bet tokio paprasto, lengvai gaminamo, daug šeimos vakarienių. O norėtųsi labai Mamos knygos… Nes prieš akis – visiškai kiti, mamiški iššūkiai.”

Mielai Vikai atiteks norėta „Daugiau daržovių” knyga: „Nieko čia keisti nereikia, kas liečia išdėstymą ir panašiai, tik gal daugiau rašykit. Pamenu tą periodą kai beveik nebeliko įrašų, tai kaip kokia narkomanė kiekvieną dieną ėjau tikrinti ar nėra naujo įrašo. Man asmeniškai labai patiktų tokios bendrinės pamokėlės, ne tiek orientuota į konkretų receptą, bet na, kaip pvz, kažką daryti virtuvėje, kokie klasikiniai dalykai, general knowledge kaip sakant, vis tiek studijavote, tai garantuoju būtų, ką pamokyti, kad ir kaip taisyklingai pjaustyti svogūnus, kaip laikyti peilį, su kuo dera pelėsinis sūris ir pan, na gal kvailai čia skamba, bet gal esmė aiški.” – Būtinai būtiniausiai rašysiu, ir žurnale bus patarimų, ir bloge, tikrai nebūna jokių kvailų klausimų, visus reikia užduoti, ir jei jie kyla, vadinasi, yra svarbūs.

Mano didžioji, solidžioji „Prie stalo Lietuva” keliaus pas Aušrą, kuri (kaip džiaugiuosi!) turi daugybę receptų knygų, bet vis tiek mėgsta jų paieškoti mano bloge: „Beata, jūs man esate labai veiklios, sėkmingos ir kartu labai moteriškos, šeimyniškos moters pavyzdys. O kiekvienas jūsų receptas pripildytas tikro gyvenimo, tikrų žmonių, tikrų įvykių ir istorijų. Dalinatės viskuo ir kartais toks atvirumas netgi priverčia jaustis įsibrovėliu į asmeninį gyvenimą, kaip pavyzdžiui paskutinio žurnalo numerio viršelis su mažyliu, nes tai taip asmeniška, taip intymu, taip jautru, pakylėta, netgi šventa. Kaip Dievo motina su kūdikiu. Na, o grąžinant mintis prie Beatos virtuvės blogo, tai viskas su juo gerai. Nors turiu visą kalną maisto ruošos knygų, dažnai neturiu laiko jų vartyti, o ir nelabai neprisimenu, kurioje koks receptas, tad greičiau surandu reikalingus receptus Beatos bloge. Kodėl būtent čia ieškau receptų? Nes pasitikiu šiais receptais! Nes jie išbandyti ir patikrinti, o ne surašyti iš oro. Labiausiai būna gaila sugaišto laiko ir sugadintų produktų, kai taupydama laiką pasičiumpu kokį internetinį niekalą. Todėl dabar tikrai dažnai naudojuosi Beatos blogu, suvedu raktinį žodį į paieškos laukelį ir pliumt išsirikiuoja visas sąrašiukas puikių receptų. Galiausiai pridedu norų raštelį, į kurį įtraukiau „Daugiau daržovių“ ir „Prie stalo Lietuva“. Eni beni diki daki urbi šurbi šmiki šmaki, Aus baus bus medaus, stora boba kiaulę pjaus :))”

Ir va va, labai mane nudžiuginęs Ievos komentaras, nes žinote, dabar visur vis pakalbama, kaip feisbukas suvalgė blogus ir daug kas moja ranka, kad et, nebelabai verta juos rašyti, nes gi visi skaito tik FB. O man tada visuomet truputį liūdna būna, nes tinklaraštis yra kaip koks augintinis – įsigyji, prisiriši, puoselėji ir nori, kad visada būtų šalia. Tai va, Ievos mintys man buvo patvirtinimas, kad aš ne viena tokia, ir kad skaito skaito žmonės „tuos blogus”. Labai ilgas ir smagus įrašas, aš čia dedu patrumpintą: „Aš esu ištikima šiam blogui visus dešimt metų ir linkiu, kad blogas gyvuotų, tegul neišstumia jo facebook’as. Man asmeniškai labiau patinka skaityti blogą. Jaučiuosi, lyg užsukusi į svečius arba į mažą parduotuvėlę, facebook įrašai irgi gerai, bet čia apima jausmas, kad esi turguje, kur daug daug visko ir taip prabėgom pažiūri ten ir ten, akys raibsta, o atsidarydama blogą tikslingai be nukrypimų einu į svečius pas tave. Bloge norėčiau daugiau rubrikų su įdomiais žmonėmis, jų kasdieninės laimės paslaptimis. Tavo interviu būna tokie kitokie, šilti ir gyvi! Maistas yra labai svarbus dalykas, bet nuostabu jei galima greitai, skaniai ir sveikai pasigaminti. Ir neužmirškit rubrikos lengva kasdienybė, tegul būna daugiau įrašų apie tai, kaip palengvinti kasdienybę, kaip suteikti sielai ir kūnui lengvumo. Linkiu blogui dar daug daug spalvingų, gaivių, gyvų, įkvepiančių įrašų, tegul jis praplečia mūsų žinias apie Lietuvą, pozityvius žmones, nukelia į naujas kultūras ir skonius, taip pat vėl sugražina ant žemės, paskatina sukišti rankas į ridikėlių lysvę! Tegul įrašai būna pilni jausmų ir gyvybės! Su blogo gimimo diena miela Beata! AČIŪ!!!!!!!!!!!”. Miela Ieva, valio valio, kad jūs esate, siunčiu jums savo „Kepinių knygą„. 

Štai tokia laiminga sėdėjau savo pirmąją knygą apsikabinusi, iš tikrųjų senokai, o atrodo, kad gal užvakar. O jau naujai išleistą (nes aną pirmąją tiek kartų išpirkot, kad ji jau seniai tapo bestseleriu) knygą „Beatos virtuvė” noriu išsiųsti Justinai. Ji taip pat turi tinklaraštį: „Visų pirma, sveikinu su profesine švente, kadangi ir pati rašau blogą, tai tikrai galima blog’inimą vadinti profesija – įdomia ir naudinga. Į Jūsų blogą ateinu atsikvėpti ir sugrįžti į tikrą gyvenimą, nes visi įrašai tokie atviri ir nuoširdūs, kad skaitant gali pasijusti kaip kokia tolima giminaitė jūsų šeimos. Smagiausiai susiskaito tekstai iš kasdienybės – labai laukiu jūsų tekstų apie baby H, nes jūs mažo kukulio auginimo procesą pateikiate taip paprastai ir lengvai, kad nejučia gimsta poreikis turėti tokį savo kukulį. tai apibendrinus, linkiu neprarasti paprastumo ir artimumo kasdienybei, be fanfarų, be fejerverkų, be storo pudros sluoksnio – tik tikrai taip, kaip yra.”

Moterys, na ką čia bepasakysi. Jūs nuostabios ir kokio aš esu laimingumo, kad galiu su jumis pabendraudama, gaminti, rašyti, kurti ir dalintis.

The post Knygų dalybos appeared first on Beatos virtuvė.

Kai filmavom laidą „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ apie tai, kaip smagu švęsti Žemaitijoje, tai ir vainikus pynėm, ir su mergelėm šokius šokom, ir paskui į ežerą tuos vainikus leidom… tai galima sakyti, kad Jonines repetavom. Net neabejoju, kad ten, Žemaitijoje, Joninės bus smaguma, kaip ir visoje Lietuvoje. Aš pati esu Jono dukra ir mano krikšto vardas Janina, nors anksčiau jis man baisingai senovinis atrodė, bet dabar jau visai galite mane vadinti Janyte. Tai visi vis tiek kažkur lėksim, kažkaip tą trumpiausią metų naktį sutiksime, tai leiskite man jums sudėlioti Joninių asorti.

Tai žinoma, kokios Joninės be šašlykų? Pradėkime tada mano tėčio Jono firminiais ir mano labai mėgstamais.

O jei kepsite vištieną, svarbiausia, gerai, iki galo iškepkite… Va, šie labai skanūs:

Aišku, visuomet galite sužibėti ir kepdami mėsainius. Aš imu jautienos sprandinę ir prašau, kad sumaltų. Svarbu tik bandelių gerų nusipirkti, arba galima vynioti tiesiai į salotos lapą. Štai, mėsainiai čia.

O šiaip tai, apie visokius „laukinius“ kepsnius svarbu žinoti, kad kepti reikia lėtai ir ne ant atviros liepsnos, o mėsą pamarinuoti taip pat geriau iš anksto, ir užtenka tik druskos, pipirų, trupučio česnakų, paprikos ir prašau – puikiausias marinatas. Arba galite su petražolėmis ir svogūnais pašėlti. Svogūno porą galvų nulupate, petražolių ir krapų saują sumalate blenderiu, dar šaukštas aliejaus, druska, pipirai ir štai – puikiausias greitas, paprastas ir švelnus, ir visiems patinkantis marinatas.

O dabar apie daržoves ir salotas. Tai vaje vaje, kaip skanu jas išsikepti ant grilio, geriausia pasiteisina tiesiog sunerti iešmukai, jei dar rasite (o jų tikrai bus, dar ir lietuviškų) pabandykite šparagus ant medinių pagaliukų va taip.

Dabar salotos. Tai jų yra tiek daug gerų, kad nežinau nuo ko pradėt. Man visada labai patinka salotos su kokiomis nors kruopomis, konstruoju taip: virti grikiai (arba virta kinva, pavyzdžiui) ir tada ten jau pomidorai, agurkai, gražgarstės, tarkuotos morkos, marinuotos paprikos, alyvuogės, ridikėliai, na, viskas, ką turiu… Štai, panašios čia.

Arba super paprastos ir visada skanios su avokadais ir pomidorais.

Ir su grikiais – visada geros ir smagiausia, kad jas galite pasidaryti iš anksto. Iškepti morkas, išvirti grikius ir viską sau smagiai sumaišyti. Va štai toks smagumas.

Rytoj padarysiu saldumynų asorti, kad nebūtų visko per daug viename.

The post Joninės – ką kepsime ant laužo ir šalia dėsim? appeared first on Beatos virtuvė.

Ir kaip gi be desertų, juk ne vien šašlykais ir varškės sūriais būsime gyvi, saldus stalas dažnai būna laukiamiausia bet kokios šventės dalis. Tai štai surinkau kelis užtikrintus ir sėkmingus saldėsių variantus.

Jei esate nusiteikę rimtesniam tortui ir dar turite Janinų ar Jonų, siūlau gaminti šį tradicinį anglišką tortą su braškėmis – Viktorijos sumuštinis. Tai klasikiniai vaniliniai biskvitai, pertepti grietinėle bei braškėmis. Tikrai nesugaišite daug laiko, tačiau valgydami visi aikčios iš palaimos.

Toliau, žinoma, braškės braškės ir dar kartą braškės, nes su jomis dabar patys geriausi ir skaniausi desertai. Taigi, toks lengvas riešutinis tartas su kremu ir braškėmis.

O jei dar turėsite laiko šiandien išsikepti lietinių blynų ir sutepti šį tortą, tai ką gi, bus tikra puota nuo pat pusryčių, nes lietinių blynų tortas su braškėmis yra oj, koks vertingas ir komplimentų jūrą garantuojantis.

Per Jonines varškės sūriai ir pati varškė yra karalienė mylimiausia visai neveltui. Jos tikrai galima atsivalgyti su tradiciniu Klaipėdos krašto gliumziniu pyragu, kuris toks glotnus, tirpsta burnoje, skaniausias vėlgi bus su trintomis braškėmis.

O jei nespėjote nusiskinti ar nusipirkti uogų, sunaudokite ir turimas uogienes šiame trupininiame pyrage, galima ir dar varškės įdėti. Klasika klasika.

Jei kepti visgi nesinori ir švęsite mažoje kompanijoje, tada panakota tiks su rabarbarais arba labai lengvas tiramisu pusbrolis su uogomis ir varške.  

Arba lengvi ir skanūs, braškiniai ledai pagaminami per kelias minutes.

O jei jau visai nieko nespėjote, geriausias lengviausias desertas bus braškės ir arbūzai. Skanios nakties.

The post Joninių saldumynų asorti appeared first on Beatos virtuvė.

Žinot tą jausmą? Kai vairuoji automobilį ir atrodo tuoj tuoj užmigsi, akys pačios merkiasi, ne  nuo miego stokos, bet tiesiog nuo supimo ir monotonijos, patogumo ir liūliuojančio ritmo. Atidarytas langas negelbėja, bet žinot, kas man padeda? Kalafioro graužimas. Važiavau iš Kėdainių, mano tėtis įdėjo man braškių ir kalafiorų. Na pasiutusiai skanus tas žalias kalafioras! Tokio skanumo, tokio saldumo, traškumo, su vos juntamu žalio gyvo dalyko kartumu… Pagalvojau, kad tooks skanus. Viskas dabar skanu, kas iš savo daržo, kas ką tik nuskinta. Tai va, kaip jau supratot, savaitgalis buvo pasileidus laukais, nes dabar sezonas. Joninių savaitgalis trumpas ir esminis, tai tikrai daug valgiau, nes draugų kompanijoje mes visi mėgstame nebūti alkani, ypač aš ir dar vienas kitas draugas. Bet leiskite pažymėti tris šio savaitgalio skanumo herojus. Tai minėtasis kalafioras, tada dar braškės ir šparagai, su kuriais jau reikia  atsisveikinti.

Pakeliui važiuojant į Molėtus, kur apsilankiau konditerijos ir kavos namuose „Vanilinis dangus“ ir valgiau tikrai nepakartojamus sausainius (ypač man patiko pilno grūdo sausainiai). Tai va, prieš Molėtus (ar už jų?) yra nuoroda „šparagai“, tai aš net apsisukau, nes iš karto nesureagavau. Ir ką? Prizas – nusipirkau nerealaus skanumo šparagų (smidrų) ir tiesiog tobulų braškių…

O ir šiaip savaitė buvo intensyvi. Atrodytų, kad neauginu kūdikio, bet ir auginu, ir maitinu 100 procentų, bet kažkaip sugebu susisukti. Tai kur buvau: šėlom „Jurgio ir Drakono“ kiemelyje, toookia buvo nereali fotosesija, oi, bus jos vaisiai saldūs, pamatysite.

O paskui dar ėjau į karalienės gimtadienį, kur pati sau labai gražiai pasipuošiau.

O šiaip tai man, žinote, koks smagiausias savaitės užsiėmimas? Eiti su Hariu į baseiną…

Ir dar maudžiausi ežere, prabangi savaitė buvo, ne kitaip.

The post Karoliai Jonams ir Janinoms appeared first on Beatos virtuvė.

Man Palanga yra šventas miestas. Na tikrai, ką norite, tą varykite ant jos, bet net su visais savo trūkumais Palanga vis tiek turi vieną didelį privalumą – ji yra nuosava sava, ir čia, o ne kur kitur, praėjo vaikystės atostogos. Kur dar visi kiti, jau ir jaunystės smagumai ir pirma žurnalistinė patirtis, kai buvau „Vakarinės Palangos“ praktikantė? Tai va, Palanga yra Palanga, ir nors kartą metuose ten nulekiu būtinai. Šį kartą trumpam su Izabele ir mūsų mažuoju.

Štai vaikštom su Hariuku, Izabelės paprašiau nufotografuoti.

Tai kur valgyti? Tikrai vietų yra daug, bet aš tik trumpai apie ten kur buvau.
Paprastai niekada nenuvilianti vieta pavalgymui yra „Vandenis“. Ir sriuba, ir salotos, kokios geros buvo, su lęšiais ir burokėliais bei morkomis. Gražiai atrodo tos morkos, iškeptos su burokais, bet aš gal jas mieliau kepčiau visas cielas orkaitėje, bet čia jokiu būdu ne tų salotų trūkumas, o privalumas.

Štai skaniosios su feta, lešiais ir daržovėmis

Tai mama salotas, o dukra? CEPELINĄ. Ir tas cepelinas rimto dydžio ir tikrai skanus, toks tikras. Truputį pilkas, o tai yra vis tiek gero cepelino požymis, ir vienas tas cepelinas su tona grietinės ir spirgučių kainavo padorius 3,5 euro. Cepelino nufotografuot nespėjom,toks geras buvo ir valgytoja tokia alkana. 

Visa laimė, kad gatvėje galima ne tik ledų nusipirkti (kai kurių kainos pvz., 2 eurai), o va, „Rigas Eksellence” fabrikiniai ledai (sakau fabrikiniai, nes gaminti dideliame fabrike, o ne mažuose ledų aparatuose kaip Italijoje, kaip yra gaminami mano ledai) 1,2 euro už burbuliūkštį.

Skriejam Basanavičiaus gatve: 

Bet yra ir kukurūzų, tai super nuostabus saldumynas – daržovė iš gamtos. Kaina 2,5 euro, net nesinori versti į litus, nes tai beveik 9 litai… Aš jau buvau benustembanti, bet Izabelė mane sutramdė: „mama, čia ne Vilnius, čia žmonės užsidirbti gali tik 2 mėnesius per metus, todėl tokios kainos“, – paaiškinta man buvo.

Tai nusiraminau ir nekritikuoju, nes noriu, kad pasisektų ir kad visi galėtų užsidirbti. Tik va taip būna, kad kai per daug nori užsidirbti, tai nieko nebeuždirbi, nes tokie jau tie dėsniai ir ekonomika. Tai va, klausimas, kaip nustatytą tą kainą? Ar geriau brangiai ir mažiau, ar pigiai ir daugiau? Klausimas be atsakymo. Aišku, kai kurie dalykai yra brangūs, nes jie tiesiog brangiai kainuoja. Jei kalbėtume apie restoranus, tai jų įrengimas, tada visi darbuotojai, o kur dar mokesčiai ir visos kitos išlaidos. Tai dabar apie naują restoraną Palangoje, kuris visai ne palangiškas, ir aš paskaičiau šen ir ten, paklausiau draugės rekomendacijos ir nuėjau.

va sėdžiu laiminga gražiam restorane

Manau neretai Lietuvoje kažkodėl yra sunkumai su pavadinimais. Daug tokių, pavyzdžiui, kaip kokia Fidžindruva arba Gelara, Gintrita, ir t.t., kai pavadinimas sukurpiamas iš, tarkim, savininkų vardų… Arba kitas kraštutinumas – angliški pavadinimai, kurių tūlas lietuvis negali ištarti, tai pavyzdžiui The Owls…(niekada nebuvau bet girdėjau tokia vieta buvo atsidarius Gedimino pr ir dabar jau užsidarė)  Na, ir dar galima būtų ilgai šia tema kalbėtis, bet dabar eikime prie Palangos restorano, kuriame maloniai pavakarieniavome, pavadinimo.

„4” jis vadinasi. Lakoniška, bet kodėl „4” – nesupratau, nes adresas nėra keturi, tai vis tiek turbūt yra kažkoks užmanymas ? Nes jų puslapis yra 4Palanga, o FB yra 4kopa, tai iki galo ir nesupratau kaip ten yra. Prie pavadinimų kabinėtis nereikia, bet pvz  gal galima buvo pavadinti Vytauto Bistro (nes Vytauto gatvėje), tai tada man būtų aišku, dabar spėju, kad gal įkūrėjai yra keturi? o gal ten kažkur yra ta 4 kopa?  Vieta yra toliau nuo epicentro (aka Basanavičiaus gatvės), bet prie kitos arterijos – Vytauto gatvės, kur kažkada buvo boulingas (antrame aukšte). Jame buvau prieš ketverius metus, o už kampo ten parduotuvė ir biblioteka priešais. Restoranas viduje tikrai gražus moderniškas ir jaukus. Aišku, ne savaitgalis buvo, tai mes buvom vienos su Izabele ir Hariu. 

Izabelei iš karto buvo pasiūlyti blyneliai su klevų sirupu, morengais ir braškėmis, to dalyko meniu nėra, bet čia specialiai vaikams padaro.

Su mumis atėjo paplepėti šefo padėjėjas Valdas, aš su juo buvau mačiusis mano Kulinarijos studijoje, nes ten jis ateidavo su vienos mokyklos vyresnių klasių moksleiviais maisto kultūros pamokai. Valdas labai malonus, kaip ir padavėjai, labai išmaniai apie vyną ir maistą pasakojo. Haris nusprendė atsibusti ir užsiprašė ant rankų, tai pradėjo krykštauti taip sugraudindamas jautriąją padavėją…Va, kaip miela. Tikrai atmosfera labai draugiška. O maistas? Meniu lakoniškas, kaip ir būna moderniuose restoranuose, aišku, nei cepelinų, nei keptos duonos čia nebuvo ir nebus. Izabelė išsirinko triušį, o aš aštuonkojį, dar pasiėmėme daržovių ir bulvyčių.

Štai elegantiška vaiko vakarienės lėkštė – triušis.

Aštuonkojis sėdėjo ant salotų, su pomidoriukais, marinuotais svogūniukais, keptomis bulvytėmis ir garstyčių – medaus padažu. Aštuonkojis minkštas ir gardus, gerai apskrudintas ant keptuvės. Žodžiu, puikus patiekalas. Izabelės lėkštėje pastarnokų piurė, gausiai špinatų ir du triušio ballotine, tai yra suktinukai, labai minkštučiai ir apsukti šonine ir paskrudinti gražiai. Daržovės pradžiugino, nes įvairiausių spalvų kalafiorai ir brokoliai, ir net šparagai, viskas tobulai išvirta, ne pervirta, bulvės taip pat gražiai apskrudintos, tik man truputį tą daržovių džiaugsmą gadino saldūs padažai ir prie daržovių, ir prie bulvyčių. Nes pakeptos svieste su medumi, meškos svajonė. Tai siūlyčiau virtuvei tą saldumą nuimti, nes kai žmonės užsisako daržovių, tai nori džiaugtis jų natūraliu skoniu ir jam atsiskleisti padeda nebent sviestas ir druska, o medaus ar garstyčių daržovėms nereikia. O šiaip tai maloni, moderni vieta. Nueikite, jei norite smart vakarienės. Tiesa, kainos (kaip ir reikėtų tikėtis) vilnietiškos, ir suprantu, kodėl aukštos… Aštuonkojis 18 eur., triušis – 16 eurų… Oi, jei norite piktintis kainomis, tai skaitykite mano rašinėlį iš naujo. Tegyvuoja ir klesti naujos vietos Palangoje. 

Aš dar labai norėčiau šią vasarą vėl pabūti nors truputi Palangoje, kur eiti valgyti? Jei turite rekomendaciją prašau pasidalinkite, ačiū. Gerų atostogų visiems linkiu, ir kaip rašė Paulius Jurkevičius mano vasaros žurnale – vasara dirba jūsų skonio receptoriai, tai geriausias laikas pažadinti savyje gourmet.

The post Kur valgyti Palangoje ir kaip nesipiktinti kainomis? appeared first on Beatos virtuvė.

Nida. Visada gera nuvykti. Ir net, jei nenori ar negali ten važiuoti kiekvienais metais, vis tiek nuvažiuosi ir patirsi tą stebuklą. Ir net per lietų tau bus gera. Nes laimingiausi tie, kurie priima dalykus, kokie jie yra, be galvos daužymo į sieną.

Aš tai niekada nepamiršiu, kaip prieš kokius, hmmm… na, gal prieš 5-6 metus atsitempiau Tomą į Nidą, tai lijo dvi savaites. Ir pliaže reikėjo būti su kaldra, iš neturėjimo ką veikti numynėme, tempdami vaikus, iki Juodkrantės ir atgal. Beje, minant atgal dar palijo gerai. Na ir kas? Puikūs atsiminimai, tik va, Tomas kadangi ne vietinis, tai jis to magic nepagauna taip gerai kaip mes, lietuviai. Tai sakė, kad Nida nėra jo top sąraše, jis geriau į Škotiją prie kokio upelio nuvarys, ten irgi lyja, bet gali, žmogus, dienom naktim mašalus nuo savęs vaikyti ir upėtakius bei lašišas žvejoti. Tai va, visi turime rasti tai, kas mums yra mieliausia.

Mano pastarasis buvimas Nidoje trumpas, bet labai malonus. Net mūsų baby H pėdą į Baltiją įmerkiau. Nidoje geriausia maitintis namie, nes tada valgai ką nori ir kaip nori, betgi visi nori išeiti. Tai va, jau keletą metų yra viena vieta, į kurią VISADA nueinu. Ir einu ten gero lietuviško maisto. Visi gal turite tokių vietų? Aš tai tik vieną ją turiu. Tai yra „Sena Sodyba“, Naglių gatvėje palei marias. Tai vieta, kuri ten yra daugiau nei 20 metų, nuo 1994-ųjų gal? Tokios vietos man patinka, nes jei tiek metų išsilaikė, turi būti kažkokia priežastis. Ir aš, kaip kokia ekspertė jums pasakysiu dabar, kodėl ji yra sėkminga tiek metų:

• todėl kad už jos yra žmogus, kuris dirba non stop,
• todėl kad vieta yra nuosavame name – nes nuomotis būtų brangu/neįmanoma,
• todėl kad ten yra gerų bulvinių blynų,
• todėl kad ten gyvena naminukas.

Va, prašom, ir pravedžiau jums seminarą, kaip atidaryti sėkmingą restoraną.

Gerai, tai dabar rimtai. Šį kartą labai maloniai pasikalbėjome su „Senos Sodybos“ šeimininke. Aš, nors kiekvienais metais su ja pasikalbu, bet vardo nežinau. Siaubas, arba pamiršau. Bet šiuo metu mano smegenys apskritai tik lėliukai ir zuikiukai, tai vardų išsaugojimo failas subyrėjęs. Šeimininkė maloni ir draugiška, ir akivaizdu – ten yra visada. Tai istorija tokia: vasarą darbas be išeiginių, jos mamos sodyba, atsidaro per vasaros sezono atidarymą, užsidaro pirmą rugsėjo savaitę. Kita, likusi metų dalis prabėga Šilutėje. Bet kaip, kaip jūs užtikrinate, kad visada tie blynai tokie geri? Tai, sako, turiu pastovų kolektyvą. Mes su Odeta pučiam akis – kaip?? Tai, sako, studentės atvažiuoja ir dirba. Ir dar, juokiasi šeimininkė, pas mus yra naminukas! Taip ir pažeria kokias dvi tris istorijas, kur tikrai turi išpūsti akis, – yra naminukas. Bet aš tai tikiu ir net neabejoju, kad jis yra – tai jis duris paklebena, tai pabarbena, šeimininkės mama žino, kad jis čia gyvena, ir su juo net pasikalba. Va, štai jums paskutinė sėkmės paslaptis. O jei trumpai apie meniu, tai ten yra labai gardūs žuvies kotletukai, ir labai naminė silkė pataluose BE SVOGŪNŲ, tai aš atskirai dar medalį duodu už tai, nes visur gi privaro svogūnų. Nereikia jų, jie rūgsta ir tinka nebent pakepinti, ir porcija tinkamo dydžio – nei per maža, nei per didelė. Ir sriuba trinta pupelių nuostabi naminė, ir cepelinas kaip namuose. Žodžiu, ateini ir pavalgai naminio maisto, jei lyja, sėdi pavėsinėje, nes viduje vietos minimaliai.

Tai pabaigai dar apie kainas, kadangi aš apmokėjau sąskaitą, tai pasakysiu iš karto kiek viskas kainavo: mūsų buvo taip: 3 moterys, 1 vyras, 4 vaikai – visi išėjome pavalgę iki ausų: silkė, sriuba, bulviniai blynai, vanduo, cepelinas, arbata, kava. Viskas kainavo 36 eurus.

O dabar aš apie tuos blynus. Prieš kelerius metus aš net klausiau, ną ką jūs su jais darote, kad tokie skanūs???? Nieko, sako, tiesiog kepame – va taip atsakymas, toks, bet dabar jau truputį daugiau žinau. Kepa tuos blynus iš šviežių bulvių, žinokite, todėl jie balti ir minkšti, ir kepa karštoje keptuvėje. Bet pagaliau paaiškėjo, kad prie blynų skanumo prisideda dar ir naminukas. Kalbėkite ir jūs su savo namų naminukais. Žinau žinau ir aš blynų užsinorėjau dabar. Linkiu gyvuoti ir klestėti Senai Sodybai Nidoje ir jos naminukui. 

P.s. labai ačiū už visus patarimus kur eiti Palangoje, tai dabar prašom jei turite ką pasakyti apie Neringą prašom, tinka ne tik Nida, bet visa kasa…

The post Kur geriausi bulviniai blynai Nidoje? Ir kaip juos kepa naminukas. appeared first on Beatos virtuvė.

Dabar jaučiuosi visai kitaip nei prieš tris mėnesius. Kai kūdikiui 3 mėnesiai, jis jau nebepakeičiama tavo gyvenimo dalis, o ne viską pakeitusi naujiena. Be to, kai kūdikis trečias, tai dar paprasčiau viskas, bet kartu lyg ir vėl iš naujo. Tos pirmos savaitės su juo yra tokios naujos, tokios sumišusios, jaudulio ir lengvo nerimo kupinos. Nerimo ar viskas gerai, net nesinori niekur eiti, norisi tupėti savo laimės burbule. Dabar, kai jau perbėgu per nuotraukas, suima širdį koks mažiukas, koks traputis, tik akys spindi. Ir tie pirmi išvažiavimai iš namų prilygsta raketos paleidimui. O viena pirmųjų mano išvykų su Hariu buvo, kai važiavom fotografuotis. Šiaip tai, aišku, kad sulaukiu visokių pasiūlymų ir užklausų, tai tą, tai aną daryti, ar išbandyti. Nepuolu prie visko, nes tiesiog gyvenu savo gyvenimą. Bet kai Jūratė man parašė, kažkaip iš jos tono ar sakinių tiesiog pajutau gerą jos energiją (tikiu, kad net ir per facebuką gali pajausti žmogų). Jūratė pasiūlė nufotografuoti Harį. Aš truputį pasikalbėjau, bet iš pradžių atsisakiau. Jį auginu taip, kaip ir pirmuosius, tai, galvoju, jei nei Izabelei, nei Jurgiui nedariau Anna Gedes stiliaus fotosesijų, tai kodėl Hariui turėčiau daryti išimtį? Bet paskui kažkaip su Jūrate pasikalbėjome, ji vis primindavo apie save, ir aš kažkaip galvoju, na gerai, bandom. Juolab, kad ir vyresnių vaikų paklausiau, ar neužpyks, jei brolį taip nufotografuosim, o jie tokių nuotraukų neturi. Išsiruošiau, nuvykau, ir viskas buvo kaip sapne. Hariukas nė karto neprabudo, o Jūratė taip meistriškai su juo elgėsi… Nesu turbūt dar mačiusi su tokia meile ir ramumu su kūdikiais „apsieinančio“ žmogaus. Ji pati trijų vaikų mama, ir kūdikių bei vaikų fotografija iš pomėgio tapo darbu. Jūratė neprašė manęs jos reklamuoti, taigi, čia tikrai nėra kažko paslėpto, tiesiog nuoširdžiai rekomenduoju, ir kai ponas paaugs, manau dar kartą nuvažiuosime nusifotografuoti. (Jūratės Vaikų Fotostudija yra čia ). Aš tiesiog nuoširdžiai buvau sužavėta jos darbu, nes tik mamos supras, koks jausmas su kūdikėliu važiuoti kažkur, ko nepažįsti, baisu labai ir nejauku, bet viskas pavyko nuostabiai. Ir va, turiu keletą labai jaukių nuotraukų, kurios guli kažkur kompe ir dar net nespėjau jų nei atspausdinti nei ką nors su jomis padaryti. Tai taip iš specialiosios fotosesijos, pereiname prie kitos aktualijos – nuotraukų archyvavimo. Man yra krizė, ir nežinau kaip ją išspręsti, todėl ieškau patarimo ir kitų patirties, kaip išspręsti nuotraukų archyvo klausimus.

Neseniai sudėjau visus savo foto albumus ir palaidas nuotraukas  į tokią skrynią – didelę, beveik kaip pasoginę tokią dėžę. Bet tai kiek jų turiu kompiuteryje? Ir kietuosiuose diskuose? Nesuskaičiuojama, ir bėda tokia, kad nuotraukos – asmeninis dalykas, ir negali nunešti kam nors ir pasakyti – sutvarkyk. Bet galbūt galima? Gal yra tokia paslauga?

Dabar dar tas didelės meilės ir aistros objektas, kurį fotografuoju visada ir non stop. Tos nuotaukos kaupiasi, jau bus koks tūkstantis, o vaikui dar tik trys mėnesiai.  Tai ką daryt, kaip tvarkyt? Turbūt yra kažkokios programėlės ar kažkas. Taip pat stengiuosi nepiktnaudžiauti, tai yra, man tikrai norisi nesustojamai dėti Hario nuotraukas, ir rodyti visiems, nes, na toks jau mūsų visų džiaugsmas. Juk kai džiaugiesi, tai nori dalintis… Bet patys matot. nors aš jį ir ant vasaros žurnalo viršelio uždėjau, bet per daug neužbombarduoju savo instagramo ir feisbuko jo nuotraukomis. Tiksliau, gal kokia viena dešimtoji procento išvysta dienos šviesą.

Tai va, radau tokį gerą pavyzdį – pavyzdžiui, Sigita iš „Ten kur namai“ savo instagrame padarė hashtag’ą (atsiprašau, man tas žodis grotažymė, na, niekaip nesisako) Marija Weekly, ir ten gali matyti, kaip jos dukrytė su hashtag’u auga, aš irgi labai kažkaip linkstu link to… Bet, galvoju, gal dar rasiu kokį kitą būdą suarchyvuoti ir atsiminti?

Taigi, norėčiau sužinoti, kaip jūs tvarkote nuotraukas? Kokių gudrybių turite? Aš esu padariusi po kelias foto knygas vaikams, ir kai kurioms atostogoms, bet vis tiek, tai yra lašas jūroje. Kaip įsivesti tvarką ir teisybę toje nuotraukų jūroje? Ar yra kokios programelės ar metodai ar būdai?

The post Vaikų fotografavimas ir šiaip foto archyvo klausimai appeared first on Beatos virtuvė.

Tu man didžiausia žuvis – skamba man ausyse mūsų nacionalinio dainininko Marijono daina. Tai va, aš jums padainuosiu: tu mano skaniausia žuvis, o mieloji plekšne.

Nemėgstam mes lietuviai žuvies, nevalgome, nemokame jos paruošti ir tikrai ja mėgautis. Silkė tai silkė, na gerai, dar lašiša, na gerai, dar karpis, bet šiaip, bendrai paėmus, žuvies nevertiname, nemėgstame ir nesuprantame. Kitaip tariant, visada dešra laimi prieš žuvį. Dar šiek tiek tvarko statistiką jau mano minėta silkė, tada gal dar kokia šaldyta jūrinė lydeka su paskrudintu karpiu, ir vasarą dar šiek tiek žuvies frontą laiko rūkyta žuvis, štai ir viskas. Kažkaip aš taip liūdnai, man nebūdingai pradėjau. Niekada nepamiršiu, kokią tobulą laidą buvome padarę iš Rusnės, apie žuvį – tiek gerų receptų ir ką? Reitingas mažesnis nei eilinės laidos ir niekaip nenugalės tortų karalienės.

O dabar norėčiau papasakoti apie pačią skaniausią šios vasaros žuvį. Beje, ir praėjusios ir šios vasaros skaniausia žuvis buvo iš Baltijos, čia pat ištraukta ir iškepta. Mano vasaros žurnale pilni puslapiai vasariškų pabėgimų ir žuvienės, tada mes Papėje turėjome neregėtą sėkmę, nes ištraukus tinklus, jie knibždėjo žuvimi. Ir nėra gyvenime didesnio delikateso nei čia pat, ant žarijų iškepta žuvis. Lygiai tokia pat sėkmė man nusišypsojo Nidoje. Kai žvejai ištraukė tądien tinklus, mes buvom ten, pliaže, prie jau besiniaukstančio dangaus. Iki tol jūra neįsileido ir bangavo. O tą dieną ištraukti tinklai buvo dosnūs. Reikėjo ten būti! Tokio jaudulio ir šurmulio reikia paieškoti, vietinių keletas ir keli prakutę vilniečiai. Aš ten mačiau nemažai dėžių plekšnių, susirinkome visas monetas, kurias turėjome ir laukėme, laukėme, kol sulaukėme. Į maišus čia pat, vietoj pasveriant, o jauduly tu, šviežios žuvies! Ar man liks? Ar užteks?

Kol laukėm smagiai pasikalbėjome su vietiniais. Taigi išsiaiškinau, kad vis tik plekšnė yra skaniausia, o kaip ją paruošti? Tikrai ne troškinti ir ne uždengus sūrio kalnu dėti į orkaitę, paprasčiausiai ant keptuvės. Va tada oi, taip, ta „mėsytė“ skani. Su šypsena veide ir palaima balse man pasakojo nidiškiai. Tai kai jau atėjo mano eilė, prasidėjo kalbos apie kainas. Ai, aš geriau nesakysiu, kokia kaina už kilogramą, nes aš pati pasipiktinau… Per maža kaina, kai supranti ir matai, kiek pastangų reikia įdėti, su jūra pasigalynėti, tai tikrai ta kaina tokia tik simbolinė, už maišą plekšnės sumokėjau 10 eurų, tai išeina maždaug po eurą už žuvį. Grįžau namo laiminga. Ėmiausi darinėti, irgi pamokė mane vietiniai. Nupjauni galvą ir ištrauki vidurius. Sužinojau, jas bedorodama, kad plekšnės mėgsta kriauklėmis pasimaitinti, pilvuose radau jų tikrai daug. O pats paruošimas: druskos, pipirų ir į karštą keptuvę su alyvuogių aliejumi. Viskas. Viena plekšnė – viena keptuvė.

Tai buvo skaniausia vasaros žuvis ir valgyti ją reikia rankomis ir pilna burna. Tai yra be abejonės tikrasis vasaros delikatesas. Visiems linkiu vasarą pagauti ką nors tokio tikro ir šviežio, ar tai braškė, ar nuo krūmo nurinktas serbentas, ar šviežiai išvirta uogienė, kiekvienam savo delikatesas.

The post Skaniausia vasaros žuvis appeared first on Beatos virtuvė.

Oi, kas per temos platumas, kaip prūdą samčiu išsemti, net nežinau, nuo kurios dalies pradėti. Aš kadangi jau vienuolika metų esu mama, ir didžiąją to laiko dalį gyvenau tarp dviejų šalių – Anglijos ir Lietuvos, šia tema tikrai galėčiau pasisakyti. Jei laukiatės ar susilaukėte, labai rekomenduoju paskaityti vasaros žurnale „Beatos virtuvė“ apie mano draugus – Simona ir Doug’ą ir jų mažąją Vėją, kuri vos metų su trupučiu jau spėjo apskristi aplink pasaulį. Ir nors jie savo bazine startine vieta laiko Lietuvą, bet visą laiką tai ten, tai šen, ir nuolat mano ir savo draugų feisbuko sienas tapetuoja gražiausiomis nuotraukomis iš visokiausių pasaulio kampelių. Aha, žinau, visi turim tokių draugų, kuriems tyliai kamputyje pavydim…Tai aš trumpai apie keliones su vaikais.

Kelionei reikia dokumento.

Pirmas pasas. Puikiausiai atsimenu, kai Izabelei gaminome pasą, nes kai jai buvo kokie trys mėnesiai, jau dūmėme į Lietuvą. Tai ją tada fotkino fotoateljė ant tokios pagalvės. Va tokia gražuolė dideliais plaukais ji buvo.

Haris, kaip ir priklauso, pirmiausiai pasidarė lietuvišką pasą. Tai viskas labai paprasta – nusineši kūdikį, tada jį palaikai taip, kad rankų nesimatytų, o linksmoji pasų gamybos teta išsitraukia tokį spec. ginklą – žaislą, kuris, pasirodo, yra iš Disneyland’o Paryžiuje atvežtas. „Oi, taip labai jį saugome, tik vieną teturime”, – sakė man. Tai va, ten paspaudi mygtuką ir burtų lazdelėje pradeda suktis žvaigždutės. Kūdikis – opa, ir žiuri į jas, teta tada bakst ir nufotografuoja, po savaitės ar mėnesio ateini ir gauni pasą, o tada jau pirmyn…

Keliauti su kūdikiais geriausia su pagalba

Aš su vaikais, kai jie buvo mažiukai, visada skrisdavau su kuom nors. Vienai, žinoma, įmanoma, bet kažkaip nesmagu. Ypač, kai skrendi maršrutu iš Londono, kur Wizz ir Ryanair, aišku, greitas servisas ir t.t., bet nėra malonus tas stovėjimas ant laiptų ir ėjimas per lauką, ir dar baisiau – labai prastas Lutono oro uostas, kur visada reikia stovėti begalinėje eilėje prie pasų kontrolės. Gaila, kad nėra kito pasirinkimo, tai skristi ne vienai visada yra daug geriau, jei vaikas yra kūdikiško amžiaus, kai pats nesėdi ir t.t., tai čia iki kokių septynių mėnesių. Anksčiau skrisdavau su šeima arba aukle Nijole, o dabar jau ir vyresni vaikai padeda. Izabelė buvo nuostabi pagalbininkė.

Klykiantis kūdikis ir lėktuvas

Tiems, kurie atsisuka į verkianti kūdikį, man visada švelniai tariant norisi trinktelėti. Ir labai užjaučiu mamas, kurios keliauja su verkiančiais vaikais. Bet esu mačiusi ir tokių padugnių mamų, kurios rėkia ant savo visai dar mažučių vaikučių – „nutilk!!!“ ir panašiai, čia yra dugnas, apie dugną nekalbėkime. Aišku, kad kūdikis turi teisę verkti lėktuve, nes jam nebūtinai ten yra patogu. Dabar mūsų skrydyje Hariukas verkė daug daugiau nei įprastai, nes šiaip tai, nėra didelis dramatizatorius. Verkia dažniausiai tik iš nuovargio ar alkio… Kadangi užmigti pripratęs ne ant rankų, o gulėdamas pats savarankiškai, tai lėktuve būti ant rankų nevisad patiko, nes savo skanųjį pirštuką nelabai patogu pasiimti į burną, bet kažkaip susitvarkėme, ir aš turėjau pasiruoštą butelį savo pieno. Nes nors ir maitinu pati 100 proc., bet lėktuve ne visada tai yra patogu ir paprasta. Tai galima kombinuoti: ar krūtis, ar buteliukas, atsižvelgiant į situaciją.

Amunicija

Nešynė. Vienas svarbiausių dalykų keliaujant su kūdikiu vis tik yra nešioklė. Nes eiti ilgais koridoriais iki vežimo, o paskui stovėti valandą prie pasų kontrolės nėra taip jau lengva. Čia Lutono oro uosto bajeriai, kai skrendi su Wizz airu. Ir ten jums ne kaip prabangiajame Vilniaus oro uoste, kur yra atskira eilė šeimoms su kūdikiais, ten visi stovi – ir su su dviem, ir su trim vaikais toje pačioje eilėje. Neveltui Lutonas kažkada buvo išrinktas blogiausiu UK oro uostu, nes jis tikrai yra blogiausias, bet kai nėra pasirinkimo, tai skrendi ten, kur greičiau pasieksi savo kelionės tikslą. Tai jei norite pakritikuoti Vilniaus oro uostą, tai pirma nuskriskit į Lutoną… Čia nuotrauka, aišku, ne iš ten…

Maistas

Jau sakiau, bet jo reikia, ypač kūdikiui, ir buteliukas yra kartais paprasčiau. Jau rašiau apie tai aukščiau. Aš turėjau jų net du, dėl viso pikto, pilnus mano pieno. Kai kūdikis didesnis, tai vis tiek maisto reikia, nes jis kartais būna ir pramoga.

Pramogos

Kūdikiams jų nereikia, bet augesniems privaloma. Aš visada skraidydavau su visokiais žaidimais, o vėliau jau ir ipad’ais, ir būtinai su ausinėmis, nes taip yra pagarbu elgtis… Man atrodo, labai nemandagu ir prasčiokiška, kai vaikams yra visu garsu rodomi filmai per ipadus ir telefonus lėktuvuose. Jei negerbi kitų, tai ir pats pagarbos nesulauksi.

Geras nusiteikimas

Svarbiausias dalykas, nes jei galvosite, kad visi priešai, visi nemandagūs, visi stumdosi ir viskas yra sunku, ir sudėtinga, tai taip ir bus. Žiūrėti į viską reikia lengvai ir teigiamai, tada viskas eisis tikrai paprastai. Aš Hariukui į ausytę tyliai dainavau „aaa, pupa…“ ir viskas ėjosi puikiai.

Tai tiek šiam kartui, nors čia galėčiau rašyti ir rašyti šia tema, o kam dar reikia gerų patrarimų, tai jau sakiau – paskaitykite apie Simonos, Doug’o ir Vėjos šeimą – keliauninkę.

The post Kelionės su vaikais ir kūdikiais appeared first on Beatos virtuvė.

Labai džiaugiuosi pranešdama šią žinią jums – jau labai greitai susitiksime LRT televizijos ekranuose ilgoje gražioje laidoje, pilnoje  skanių receptų, pokalbių ir įkvėpimo džiaugtis tuo, ką turime čia pat, Lietuvoje ir savo namuose.

Labai panašu, kad naujoji LRT laida „Beatos virtuvė“ virs spalvingu kulinariniu ir gyvenimo būdo TV žurnalu, kuriame naudingų idėjų susiras kiekvienas: ir norintys išmokti kepti tortus, ir norintys lieknėti, ir šeimos, nebežinančios, kaip atnaujinti pabodusį kasdienį meniu. Į mano virtuvę užsuks ir žinomi Lietuvos žmonės, nes kur gi daugiau jei ne virtuvėje vyksta įdomiausi pašnekesiai!

Dar bus speciali rubrika „Lengvai ir sveikai“! Joje išgirsite sėkmės istorijų žmonių, kurie sugebėjo pakeisti savo mitybos įpročius ir dabar džiaugiasi lengvesniu gyvenimu. Šios rubrikos tikslas – įtikinti Lietuvos žmones, kad jei jau sugalvojai kontroliuoti savo svorį, nebūtina jaustis nuolat alkanam. Pirmiausiai reikia keisti įprastus produktus, mitybos ir judėjimo įpročius, o ne tikėti badavimais ir stebuklingomis dietomis. Laikas stengtis būti ne kūdesniems, o lengvesniems ir energingesniems.

O dabar pati svarbiausia naujosios naujiena – jau nuo rugsėjo keliausime su komanda po Lietuvą ir kartu su žiūrovais, ieškosime maisto herojų – žmonių, kurių dėka valgome skanesnį, įvairesnį ir sveikesnį maistą. Matau, kaip mūsų įpročiai keičiasi – vis dar esame ištikimi cepelinų gerbėjai, bet tuo pačiu vis dažniau į savo virtuvę įsileidžiame kanapių aliejų, šilauoges ar putino uogas, į kepinius bandome dėti mažiau cukraus ar kepti juos su viso grūdo miltais. Mano manymu, esame labai pažangūs maisto srityje, tad kodėl tuo nepasidžiaugus ir nepasididžiavus?!

Tad jei žinote, pažįstate žmonių, kurie  patikėję, jog svajonė gali tapti realybe, ėmė ir pradėjo auginti kanapes, sraiges, šaltalankius, ekologiškas daržoves ar gaminti nuostabius sūrius, kepti pyragus, gaivinti kulinarinį paveldą, iškart rašykite mums (redakcija@beatosvirtuve.lt). Ieškokime maisto herojų kartu!

TV laida „Beatos virtuvė“ jau greitai per LRT televiziją!

The post Jau greitai Beatos virtuvė LRT eteryje! appeared first on Beatos virtuvė.

Šiandien parašysiu apie vaizdą kurį matote ekrane, ir kaip jam pasiruošiu. Jau kiek prisiklausiau dabar komplimentų, kai startavo laida,  kad net nežinau, kur juos visus sudėti. Gal į sekciją? Po stiklu ir gėrėtis? Reikia mokėti juos ir priimti, nes dažnai nemokame. Nors man labai svarbu kaip atrodau (dažniausiai sau ir būnu graži arba tiksliau, kai būnu sau graži, tai iš karto geriau jaučuosi, arba kai gerai jaučuosi, tai ir būnu graži, ir atvirkščai), niekada „nestatau“ grožio kaip pirmos kortos. Ir aš, ir jūs esame sutikę tokių moterų ir vyrų, kurie yra tiesiog nenormaliai gražūs. Tokie, nuo kurių negali atitraukti akių, jie tiesiog yra tokie: tobuli, be trūkumų, kažkokie  magnetiniai. Gali būt net nepasidažę, nuogi – jie tiesiog traukia, gali į juos žiūrėti kaip į tortą vitrinoje, aš esu sutikusi tokių moterų. Joms nėra lengva gyventi, nes visi jas sutikę iš karto atidaro stalčus. Tai aš tikrai niekada tokia nebuvau ir nebūsiu. Visada buvau ta, kuri stora ir faina. Tai va, nereikia ča dabar pulti ir rėkti: „oi, ne ne ne ne ne ne ne ne ne, Beata, tu ne stora“. Stora ir faina, sakau faina, nes stora… Nes jei esi iš karto toks nepakartojamai gražus, tai nebereikia jau ir to fainumo vystyti viskas ir taip ant lėkštės.

Tad ne per išvaizdą padariau karjerą, nors išvaizda nėra bloga, sakyčau esu simpatiška, o kai padažyta su gražiais plaukais ir gražia suknele, tai ir graži, žiūriu į jus sau iš ekrano. Aš kadagi save dažniausiai matau kaip normalų žmogų, tai ta moteris, kurią matau per teliką penktadienio vakarais, yra išgražintas „aš“. Daugiausiai juoko ta moteris kelia mano šeimai… Pavyzdžiui, mano vyras Tomas negali pakęsti, kai aš per teliką pradedu dainuot, kaip, tarkim, dainavau Andriui Mamontovui arba kažkada su Katažina rėkiau. Mano vaikams juokinga kaip aš taip, tokiu pastatytu balsu, pasakoju apie pomidorus ir salierus, o jie gi, oi, yra matę mane dar ne tokiu tonu kalbančą. Tai va, bet vis tiek, ta moteris ekrane esu aš, mano tas paradinis gražusis aš, gražioji, iščiustyta mano versija, kuri dirba visišku maksimumu: spinduliuoja geras emocijas ir nuotaiką (taip taip, spinduliuoju, nes myliu žmones ir tik nuoširdžiai tai spinduliuodamas gali tikėtis, kad kitas pagaus, aš tikrai esu tokioj geroj nuotaikoj, kaip ir atrodau, nes tokioj nuotaikoj esu).

Tada aš dar visada nueinu išsiplauti galvos ir susisukti garbanų pas profą Jevgenijų, ir po to dar su mano veidu valandą dirba ir blakstienas klijuoja Vilma, o tada jau laikas vilktis kokią gražią suknelę… Na, negaliu gi ekrane būti su treningais ar timpomis. Taigi, kai man parašot laiškus, kad: „Beata, kokia jūs graži, kaip gražiai jūs atrodot ir t.t.“, tai aš žemai lenkiuosi ir dėkoju, ir pridedu, kad tikrai jokių aukų ča nėra, tik laikas, kurį turiu skirti tam ekrano vaizdui išgauti.

Taigi, kadangi grožis įdomu visoms, tai prašom, mano tos dienos kai filmuoju laidą rytinė grožio rutina:

• Retai bet yra pasitaikę, kad prieš viską dar sugebu pasportuot, bet ča taip buvo iš 8 kartų du, tai gal nesiskaito???
• Šiaip, mano rytas filmavimo dienomis prasideda lygiai taip pat, kaip ir kiekvienas mano rytas ir vakaras pastaruosius pusę metų – Hariuko maitinimu. Maitinu jį mamos pienu ir dar ketinu tai tęsti. Tada aš dar pieno pagaminu, kad būtų ką valgyti, kai mama spinduliuoja kameroms, o H atvaziuoja tik pietų… Tai va, košės ir tikras maistas dabar labai gelbėja…
• čia prašom vieno ryto selfis kai abu su pižamom

• Tada aš. Dušas, rūbų ir daiktų susirinkimas, visada vežuosi iš namų kažką į studiją, tai pomidorus, tai galąstuvą, tai sukneles, tai kepimo skardas. Visada visada visada, niekada nebuvo tuščių rankų politikos ir matyt, kad nebus.

• Dar aš vežu  vaikus į mokyklą.
• Po mokyklos važiuoju pas Ženia, jis man plauna galvą, mes kalbame apie cepelinus ir blynus, arba ką matėm žmonių žurnale, ir jis man džiovina galvą. Mano prodiuserė Vilma perduoda Ženiai linkėjimus ir liepia dėt daugiau priemonių, kad garbanos neišsisuktų. Tai jis deda tų priemonių ir garbanos laikosi.
• Tada varau į studiją. Ten vienas toks kabinetas, kuris yra ir darbui, ir sandėliukas, ir grimerinė. Ten sėdu į sostą ir prasideda – Vilma daro stebuklus. Kadangi tiek skubu, kad nėra laiko fotkintis, tai nespėju nusifotkinti prieš ir po.

• Kaip Vilma mane dažo? Turi atkalus ranką kaip reikalas. Padažo taip, kad ačū Dievui, neatrodau kaip dabar madingos youtube’rės ir kitos madingos make up meistrės. Neatrodau kaip Kardashian ar kokia nors pupytė, atrodau kaip graži ir nebūtinai per daug prisidažiusi moteris. Tai man patinka, nes nu negi aš dabar pradėsiu pūst tas lūpas? Nebūkime juokingos, būkime suaugusiomis moterimis. Mes su Vilma tokios ir esam – normalios moterys, ne fifos, moterys ir mamos, su smegenimis. Vilma, beje, ištekėjusi už mano seno draugo ir kursioko Justo… Na, bet užteks istorijų, tik pabaigai pasakau – ir ji, ir aš turime po tris vaikus, panašaus amžiaus, jauniausi vos kelių mėnesių skirtumo. Tai su Vilma turim apie ką pakalbėti ir pažvengti, ir ji mane padažo labai gerai. Puikiai. Ji tai daro kažkaip stebuklingai (išduosiu paslaptį – priklijuoja blakstienas)…

• Tuomet einu rengtis. Apie rūbus nuomonę turi visi. Režisieriui Vytui patinka, kai aš esu moderni moteris. Labiau na, tokia kaip gyvenime, su džinsais ir marškinukais. Vilmai (prodiuserei ir draugei) patinka kai aš fėja su įliemenuotomis suknėmis, tai ieškom bendrų taškų. Dažniausiai laimi suknės, nes aš jų daugiausiai turiu… Visi rūbai, su kuriais mane matote ekrane, yra mano pačos išsirinkti ir nusipirkti Anglijoje. Dažnai būna drabužių iš mūsų su Odeta bendro „fondo“… Neturiu aš kantrybės ir noro lakstyti, rinkti drabužius, paskui juos vežti atgal ir kitaip skolintis. Jei aš ekrane kalbu ir gaminu kaip sau, tai ir rūbai noriu, kad būtų mano, o ne skolinti, tokia yra mano politika, paprasta… Tai štai, nepraeina nė kokios 2 gražinimo valandos ir kokios 4 valandos šiaip bendro pasiruošimo, ir aš jau stoviu prieš kameras ir pradedu kalbėti non stop. Kalbu tai tikrai labai daug, tiek noriu pasakyti (jauču pareigą pasakyti), kartais dėl to nervinu visus, tai Vytas rodo man ženklais, kad dėčau daugiau taškų… Nes daugiausiai vargsta montuotojas Ričardas, kai reikia sumontuoti tą mano kalbėjimą į vieną laidą.
• Tai tiek apie grožį…aš sakau, jokių aukų – tik laikas…

galėsit patikrinti ar matosi tos valandos ekrane ar ne, laida penktadienį 19.30

The post Grožis nereikalauja aukų – jam reikia tik laiko – kaip pasiruošiu ekranui appeared first on Beatos virtuvė.

Ko jau ko, o Lietuvoje tikrai trūko geros paruoštos sriubos, kurią tik pašildyti tereikėtų. Aš be sriubos nė dienos, bet kas sriubas verda, tas žino – gera, tiršta, skani sriuba yra ne dešimties minučių reikalas. Jei gražiai ir lėtai nepakepinsi šventosios sriubos trejybės – svogūnų, morkų ir salierų, geros sriubos nesitikėk. Dar gyvendama Londone kartais mėgdavau nusipirkti jau išvirtos sriubos, ten jų rūšių ir skonių galybė, o Lietuvoje iki šiol galėjome tenkintis tik užpilamomis sriubomis iš pakelių arba stiklainių.

Tad su entuziazmu sutikau lietuvių ekologiško ūkio AUGA naujieną – tirštas, skanias, kaip namie virtas sriubas, pagamintas iš AUGA ekologiškuose ūkiuose užaugintų daržovių. Gražiai ir patogiai supakuotos, o ir skonis – tikrai nesitikėjau, kad bus toks geras. Po degustacijų pakoregavome vos vienos morkų sriubos skonį, visos kitos buvo idealios. Todėl ilgai nesvarstydama sutikau – taip, aš galiu rekomenduoti šias sriubas, ir užklijavome ant pakuočių „Beatos virtuvė“ rekomenduoja“ ženkliuką. Reikšmingas faktas, jog šiose sriubose sugulė ekologinio žemės ūkio AUGA natūraliai, nealinant žemės ir be chemikalų Lietuvoje užaugintos daržovės.

Šią sriubą drąsiai rekomenduoju skubantiems ir darbo vietoje valgantiems žmonėms ir, žinoma, mamoms, kurios jaudinasi, kad iš vakaro savo vaikams nespėjo ko nors vertingo pagaminti. Manau, tai geriausias pasirinkimas.

• Šių sriubų nereikia laikyti šaldytuve – net ir be konservantų jos galioja ištisus metus (dėl unikalios Portugalijoje gaminamos naujausios kartos pakuotės).
• Patogu šildyti (galite tradiciškai puode, mikrobangų krosnelėje ar tiesiog su visu pakeliu pamerkti į užvirintą vandenį).
• Puikus skonis ir nepriekaištinga sudėtis, gausu ekologiškų daržovių teikiamų privalumų.
• Patogi ir gamtos neteršianti pakuotė. Tikima, kad ateity tokia pakuotė pakeis stiklą ir skardines, nes ją gaminant mažiau teršiama aplinka.

Trinta pomidorų sriuba

Buvau nustebinta, kokia ryški ši sriuba, – rimta pomidorinė, tiršta ir sodri. Ją galite net šiek tiek atskiesti sultiniu, pridėti grietinės arba grietinėlės, jei norisi mažiau intensyvaus skonio. Man ši pomidorų sriuba skaniausia su lašu balzaminio acto, baziliko lapeliu ir šaukšteliu alyvuogių aliejaus. Duokite dar gardžios itališkos duonos, ir atostogos bus namuose, iš jų nė kojos neiškėlus.

Trinta pievagrybių sriuba

AUGA yra didžiausia grybų augintoja Baltijos šalyse, tad galite būti ramūs – grybų šiai sriubai tikrai niekas neskaičiavo ir jų negailėjo. Šiuos ekologiškus grybus AUGA užaugino nenaudodama jokių pesticidų ar kitų cheminių priedų, darbuotojai tuos grybus rankomis surinko. Grybų skonio ir tirštumo čia labai daug – kai šildysit sriubą, visi namai jais kvepės. Valgau šią sriubą su šiek tiek grietinėlės ar pieno, daug juodųjų pipirų ir smulkintomis petražolėmis.

Burokėlių sriuba

Didžiausius reikalavimus, žinoma, kėliau savo mėgstamiausiai burokėlių sriubai, galvojau, jie man čia tikrai sunkiai įtiks… Bet AUGA sriuboje burokėliai atsiskleidžia visu savo gerumu. Sriuba nei prėska, nei rūgšti, burokėlių nei per daug, nei per mažai. Tikriausiai visi žinote, kuo skiriasi gera burokėlių sriuba nuo prastos, tai ši neabejotinai patenka į skaniausių burokėlių sriubų kategoriją.

Trinta morkų sriuba su kokosų pienu

Trinta morkų sriuba man priminė restoranuose patiekiamą sriubą: sodri, tiršta, šiek tiek salstelėjusi. Šią sriubą lengviausiai iš visų galite keisti pagal savo pomėgius. Norite egzotiško skonio – gardinate aitriosiomis paprikomis, imbierais ar kariu. Norite sočiau – beriate krutonus ir tarkuotą kietąjį sūrį. Labai švelni ir maloni sriuba, ekologiškos AUGA morkos šviečia iš tolo ir yra kažkokios… na, ypatingai skanios.

Trinta daržovių sriuba

Ekologiškos AUGA morkos, kopūstai, bulvės, šparaginės pupelės, žalieji žirneliai, saldžiosios paprikos – visos mamos svajoja, kad jų vaikai kuo dažniau valgytų tokias daržovingas sriubas. Patiks ir suaugusiesiems, nes daugybė sriuboje verdamų daržovių virsta puikaus skonio sultiniu. Pašildžiusi šią sriubą aš dar įmečiau saują špinatų. Tiktų ir švieži žalieji žirneliai, ir viena kita sezoninė prieskoninė žolelė.

The post Ekologiškos ir skanios AUGA sriubos – reikia tik pasišildyti! appeared first on Beatos virtuvė.

Aš pati su vandeniu draugauju, bet kartais norėčiau draugauti dar labiau… Kiek kartų skaitėte straipsnius apie mitybą, gerą savijautą ir lašinių tirpdymą, kur buvo pasakyta – gerk daug vandens, bent aštuonias stiklines per dieną? Ir dar turbūt girdėjote ne kartą, kad atsigėręs vandens prieš valgį gali tikėtis, kad suvalgysi ne du užėjimus bulvių košės su grybų padažu, bet vieną. Tik štai, klausimas – kaip įprasti tą vandenį vartoti? Man ir mano šeimai labiausiai padeda matomoje vietoje pastatytas pilnas „Brita“ vandens filtras, o dar geriau, jei toks filtras yra nuolat šaldytuve. Nes ir man, ir mano vyrui Tomui, ir mano vaikams skaniausias yra gerai atšaldytas vanduo, todėl visada turim šalto vandens „Brita“ filtrą. Kitokio nei šalto vandens mano vaikai tiesiog negeria.

Vanduo tikrai yra gyvybės eliksyras ir net neabejoju, kad mes visos norime būti sveikesnės, žvalesnės ir šoklesnės, todėl lėkdama iš namų griebiu ne tik raktus, mobilųjų, bėt ir „Brita“ gertuvę. Man svarbu, kad gertuvės būtų pagamintos iš plastiko be BPA, būtų sandarios, bet ir be papildomų sunkiai išplaunamų detalių. Man patinka, kad ir „Brita“ gertuvės turi iš natūralios medžiagos – aktyvintos anglies – pagamintus filtravimo diskus, todėl ją galima papildyti ne tik namie.

Daugiau apie vandens naudą mums skaitykite:

Kuo daugiau išgeri vandens, tuo stebuklingesnis daraisi? Tikrai taip! 

Kaip alkio nesupainoti su troškuliu?

O štai čia rasite keletą receptų:

Žaliosios arbatos gėrimas su chia sėklomis

Aromatingas kavos gėrimas 

The post „Brita“ filtrai ir gertuvės, nes padeda išgert daugiau vandens! appeared first on Beatos virtuvė.

Plačiame arvi kalakutų asortimente pasirinkome 2 produktų grupes, kurias norime rekomenduoti Lietuvos žmonėms. Pirma, tai smulkinta kalakutiena arba kitaip faršas. Kodėl, nes tai gryna smulkinta kalakutiena, kuri ir maistinga ir paruošiama žymiai greičiau nei daugelis kitų mėsos patiekalų. „Beatos virtuvė rekomenduoja“ žekliuku pažymėtose „Arvi kalakutai“ pakuotėse rasite gryną mėsą – iškaulintą ir susmulkintą, ten neprimaišyta visokių sojų baltymų, hidrintų riebalų ar visokių E, B,C.

 „Arvi kalakutai“ smulkinta kalakutienos krūtinėlė tinka visiems, kurie nori valgyti sveikai – čia tikras baltymų šaltinis ir sportininkams, ir vaikams.

Pabandykite pasigaminti:

Daržovių sriuba su kalakutienos frikadelėmis 

Kalakutienos kukuliai su daržovėmis 

„Arvi kalakutai“ smulkinta kalakutienos petukų mėsa, tikriausiai paklausite – kas čia per dalykas?  Tai toks tarpinis variantas tarp baltos krūtinėlės ir tamsesnės šlaunelių mėsos. Petukų mėsa šviesi, bet riebesnė nei krūtinėlė, tad patiks tiems, kurie nori valgyti sveikiau, bet krūtinėlė per sausa.

Meksikietiškas kalakutienos troškinys

Kalakutienos mėsainiai

Mandras zuikis su džiovintais pomidorais

Balandėliai su kalakutiena

Daug receptų, ką gaminti iš kalakutienos, rasite www.arvikalakutai.lt

„Voila!” kalakutienos kepsniai

Labai mėgstu gaminti maistą, tad man nesudėtinga greitai pamarinuoti mėsos gabalą ir po valandos iš orkaitės išsitraukti kuo puikiausią kepsnį, todėl įtariai žvelgiu į įvairiausius pusgaminius, atsargiai jų ragauju ir griežtai vertinu. Tiesą sakant, mažai kas man įtiko ir patiko, kol paragavau „Arvi kalakutai“ ruošiamų kalakutienos kepsnių „Voila!“.

Pirmojoje degustacijoje ragavau iš karto 3 skirtingų skonių gaminius – kalakutienos medalionus amerikietiškame marinate, kalakutų šlaunelių mėsos alaus marinate ir džiovintais vaisiais įdarytą kalakuto krūtinėlę. Pirmiausia, man gerą įspūdį paliko kepsnių „Voila!“ marinatai – jie sukurti su fantazija, bet tuo pačiu neįkyrūs, neužgožiantys tikrojo kalakutienos skonio, be jokių skonio stipriklių. Visų antra, man patiko sultinga mėsa, kurios neįmanoma sugadinti. Jei kepsite tiek laiko, kiek nurodyta ant pakuotės, net vaisiais įdaryta krūtinėlė neperkeps, nesudžius, išliks sultinga ir skani. Svarbiausia, pasisotinęs kepsniais „Voila!“ jautiesi taip pat gerai, kaip pavalgęs naminio maisto.

The post „Arvi kalakutai“, nes kalakutieną valgyti skanu ir sveika appeared first on Beatos virtuvė.

Savo draugams ir tinklaraščio skaitytojams visada patariu – investuokite į kokybiškas kepimo formas, tortai ir pyragai jums už tai padėkos. Visi esame nors kartą patyrę nesėkmę – tai tortas pro plyšį išbėga, tai pyragas prie dugno prisvyla, tai kepimo skardos dugnas išsiklaipo. Gera kepimo forma yra ta, kurią naudojant tokių nemalonumų nenutinka, ji turi būti sandari, tvirta ir patikima. Būtent tokios ir yra „Kaiser“ kepimo formos.

Jos į mano virtuvę atkeliauja iš „Gerduvos“ parduotuvių. Aš ir „Beatos virtuvės“ kolektyvas išbandėme ne vieną vokiečių gamintojo „Kaiser“ kepimo formą ir jau seniai sudarėme mėgstamiausiųjų trejetuką. Šios kepimo formos tiesiog privalomos kiekvienuose namuose, kuriuose gyvena bent vienas kepėjas.

Universali skardelė
Tokia turi būti visose virtuvėse, tik rinkitės pagal šeimos dydį ir gamintoją. Kepimo forma turėtų būti ne per gili, bet su pakankamai aukštais kraštais (kad mūsų taip mėgstamas bulvių plokštainis patogiai įsitaisytų), gana sunki (nes tų pūko lengvumo skardelių dugnai greitai persisuka) ir graži (neretai norisi joje patiekalą patiekti tiesiai ant stalo), dar svarbu, kad būtų lengvai plaunama ir nereikėtų valandų valandas mirkyti, o paskui gramdyti. Žodžiu, ši „Kaiser Cuisine Line“ mums visoms įtiko ir patiko.

Apvali atsegama forma
Nuo jos prasideda visi tortai ir pyragai. Aš juos kepu 26 cm skersmens „Kaiser La forme Plus“ kepimo formoje. Man patinka jos dydis, sandarumas ir tvirtumas, svarbiausia, paruoštą pyragą ar tortą galima pjaustyti ir ant formos dugno, nes „Kaiser“ kepimui skirtų gaminių paviršius padengtas specialia danga (man patogu, nes kepinius dažnai vežuosi į svečius). Dėl visų šių priežasčių ieškantiesiems atsegamos kepimo formos rekomenduoju klasikinį „Kaiser“ gaminį.

Silikoninė keksiukų forma
Ilgą laiką naudojau klasikinę metalinę keksiukų kepimo formą, bet tik tol, kol į mano virtuvę atkeliavo šis silikoninis „Kaiser“ gaminys. Ir pagrindinis jo privalumas ne tik tas, kad nebereikia užsimaišius tešlą su nerimu širdy knisti spinteles ieškant popierinių „sijonėlių“. Bent jau man svarbu, kad naudojant šią kepimo formą fantazija gali lietis per kraštus – silikonas viską priims. Aš savo „Kaiser Flexo“ silikoninėje keksiukų kepimo formoje kepu ir omletus, ir kugelį, ir net mėsos pyragėlius.

Apskritai apie iš silikono pagamintas „Kaiser“ kepimo formas verta pagalvoti, jei namuose taupote vietą – jos pagamintos iš tokio patikimo ir kokybiško silikono, kad ne tik išlaiko formą pripildytos tešlos, bet ir gali būti laikomos sulenktos.

Štai čia rasite keletą skanių receptų, kuriuos įkvėpė „Kaiser“:

Šimtalapio pusbrolis iš Slovėnijos

Greita daržovių pilna pica

Pyragaičiai ant pagaliuko

Speltų miltų duona

Silkė su marinuotomis bulvėmis

Šokoladinis riešutų tortas be gliuteno

Šokoladinis tortas ir kakaviniai sausainiai

Velykinis keksas -stalo karalius

The post Patikimos ir kokybiškos KAISER kepimo formos appeared first on Beatos virtuvė.

Man labai patinka, kaip naujausi mokslo išradimai keičia mūsų buitį. Štai, pavyzdžiui, namų švara – anksčiau įsivaizduodavom, kad namus reikia išsišveisti kuo stipresnėm cheminėm priemonėm ir būsim sveiki bei laimingi. O bet tačiau! Ne taip seniai susivokta, kad pasitelkdami nuožmią chemiją teršiame namus chemikalais ir nužudom ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, kurios mums, žmonėms, yra būtinos, ir tokie iššveisti namai mums visai nebetinkami gyventi, daugėja alergijų, silpsta imunitetas. Ką daryt, jūs klausiat, nebešveisti namų?? Namus šveiskime, bet rinkimės moderniausias namų valymo priemones, kurios yra palankios mums ir mūsų vaikams. Toli žvalgytis nereikia – viena lietuvių kompanija kartu su Lietuvos mokslininkais po ilgų bandymų, eksperimentų ėmė ir išrado nerealų produktą – namų švarinimo produktus su gerosiomis bakterijomis. Jų pavadinimas PROBIOTIC  ir šias priemones galima rasti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. PROBIOTIC buteliukuose gerosios bakterijos sau ramiai laukia, kol paleisite jas darban.

Štai, pavyzdžiui, grindų ploviklis PROBIOTIC ne tik maloniai plauna, bet ir 8 dienas po to gerosios bakterijos tas grindis saugo ir neleidžia blogosioms daugintis. Taigi, kas turit šliaužiojančių kūdikių, vaikų mėgstančių valgyti nuo žemės – tobulas išradimas. Kita mano pamėgta linija yra skystieji skalbikliai – jei esat alergiški, išsirinkit be kvapo, be dažiklių, mėgstantys švaros kvapą – su maloniu alijošiaus ar levandų ekstraktu. Šie skalbikliai ypač gerai pašalina kvapus iš audinių, bet ne užgoždami stipriu skalbiklio kvapu, kaip įprasta, o išvarydami kvapą visiems laikams lauk.

O dar smagiau, kad visas PROBIOTIC valymo priemones galite naudoti be pirštinių, plikomis rankomis, ir vaikai su jomis gali drąsiai namus švarinti, niekas nenugriauš, ir išvalys taip pat gerai, kaip įprastos valymo priemonės.

Natūralių valymo priemonių PROBIOTIC ieškokite visuose didžiuosiuose prekybos centruose ir e-parduotuvėje www.probiosanus.com

Daugiau apie gerąsias bakterijas šiuose valikliuose ir visus mūsų tyrimus šioje srityje skaitykite:

• Virtuvė mėgintuvėlyje arba kur gi bujoja bakterijos? 
• Gerosios bakterijos taip pat turi apetitą 
• Raportuoja namų fėjos 
• Labai aktuali informacija, kovojantiems su dėmėmis ir kvapais

The post Natūralios švaros priemonės PROBIOTIC appeared first on Beatos virtuvė.

Ar pastebėjote, kaip mes prisirišame prie laiko patikrintų ir mūsų nenuvylusių daiktų? Aš taip pat, kaip ir jūs, priprantu prie savo namų pagalbininkų ir sunkiai įsivaizduoju savo kasdienybę be jų. Ir tikrai ne kiekvienas į mano namus ar šaldytuvą užsukęs naujas produktas, puodas, keptuvė ar elektrinis prietaisas lengvai įsilieja į laiko patikrintą mano pagalbininkų būrį. Kaip ir ne kiekvienas, kad ir labai dažnai reklamuojamas maisto produktas, apsigyvena mano šaldytuve.

Esu įsitikinusi, kad geriausias „Google” ir geriausia reklama yra mano ir jūsų aplinkos žmonės. Kodėl? Nes mes mėgstame tartis! Pasitikime tuo, ką esamę išbandę, ką žino ir rekomenduoja mūsų bičiuliai ar pažįstami. Nuolat sulaukiu jūsų klausimų, tad nutariau dalytis man patinkančių dalykų rekomendacijomis ir pamėgtus daiktus pažymėti ženklu „Beatos virtuvė“ rekomenduoja“. Labai tikiuosi, kad šios rekomendacijos Jums bus naudingos!

Labai tikiuosi kad, „Beatos virtuvės“ rekomendacija Jums padės išsirinkti tokius daiktus ir maisto produktus, kurių kokybė ar skonis Jūsų ilgai nenuvils.Tikrai rekomenduojame ne visus, o tik tuos, kurie įtinka man ir mano išrankiam „Beatos virtuvės“ moterų kolektyvui bei mano plačiai FB bendruomenei.

Brita      

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad didžiausią paslaugą sau darome tada, kai pakankamai judame ir pakankamai geriame vandens. „Brita“ filtrai kartu su manimi atsikraustė iš Londono ir juose gyvena iki šiol. Man ir mano šeimai patinka ledinis vanduo, tad „Brita“ ąsotis dažniausiai laukia mūsų įsitaisęs šaldytuve. Jis nuolat mūsų šeimai primena – atsigerk daugiau vandens. „Brita“ filtrus ypač rekomenduoju tiems, kam neskanus vanduo iš krano – skonio pokytį pajusite iš karto. Prieš porą metų šis gamintojas pristatė ir 2 patogias gertuves, kurios man puikiausiai padeda taupyti keliaujant lėktuvu, nes kaip ir filtrai turi filtravimo elementus, todėl gertuves pasipildau bet kurioje vietoje.

„Brita“ filtrų ir gertuvių geriausiomis kainomis rasite šeimos e-parduotuvėje www.elino.lt

 Kaiser

Aš kaip, beje, ir mano tėtis esu vokiškos kokybės fanė. Šis vokiečių gamintojas gamina tokį didelį kokybiškų kepimo formų asortimentą, kad sunku atsispirti pagundai neišbandyti naujų kepinių receptų. Tortai, pyragai, keksai, keksiukai, želė pyragaičiai – visiems šiems kepiniams patariame rinktis „Kaiser“ kepimo formas, nes jos tvirtos ir ilgaamžės. Jei jūsų spintelėse jau trūksta vietos, įsigykite silikoninių „Kaiser“ kepimo formų – jos taupo vietą, o savybėmis niekuo nenusileidžia tradicinėms.

„Kaiser“ kepimo formos gyvena „Gerduva“ parduotuvėse ir e-parduotuvėje www.gerduva.lt

Arvi kalakutai

Koks gi „Beatos virtuvė“ rekomenduoja klubas be skonio?! Kai išragavome „Arvi kalakutai“ produkciją, susipažinome su žmonėmis, kurie kuria šios produkcijos receptus, daugiau sužinojome apie kalakutienos pranašumus, neliko abejonių – reikia paskatinti lietuvius valgyti daugiau kalakutienos. Kalakutiena yra laikoma viena sveikiausių mėsos rūšių, tikrai gaila, kad Lietuvoje ji ilgokai buvo pamiršta. O juk ši mėsa rekomenduojama sveikai besimaitinantiems ar alergiškiems žmonėms. „Arvi kalakutai“ siūlo daugiau nei 100 kalakutienos gaminių: nuo šviežios kalakutienos iki marinuotų kepsnių, kurių receptus kuria puikūs maisto technologai. Svarbu ir tai, kad šios bendrovės paukščiai auginami Lietuvos ūkiuose, penimi specialiai jiems skirtais suderintais pašarais, o jų augimas neskatinamas hormonais!

www.arvikalakutai.lt

AUGA

Ko jau ko, o Lietuvoje tikrai trūko geros paruoštos sriubos, kurią tik pašildyti tereikėtų. Aš be sriubos nė dienos, bet kas sriubas verda, tas žino – gera, tiršta, skani sriuba yra ne dešimties minučių reikalas. Tad su entuziazmu sutikau lietuvių ekologiško ūkio AUGA naujieną – tirštas, skanias, kaip namie virtas sriubas, pagamintas iš AUGA ekologiškuose ūkiuose užaugintų daržovių. Gražiai ir patogiai supakuotos, o ir skonis – tikrai nesitikėjau, kad bus toks geras. Po degustacijų pakoregavome vos vienos morkų sriubos skonį, visos kitos buvo idealios. Todėl ilgai nesvarstydama sutikau – taip, aš galiu rekomenduoti šias sriubas, ir užklijavome ant pakuočių „Beatos virtuvė“ rekomenduoja“ ženkliuką. Reikšmingas faktas, jog šiose sriubose sugulė ekologinio žemės ūkio AUGA natūraliai, nealinant žemės ir be chemikalų Lietuvoje užaugintos daržovės.

www.auga.lt

PROBIOTIC

Jaučiau, kad anksčiau ar vėliau, šie produktai papildys išbandytų „Beatos virtuvė“ rekomenduoja krepšelį, nes jie mano namuose jau gyvena ketverius metus. PROBIOTIC – tai natūralios valymo priemonės su probiotikais, kurios, kitaip nei stiprios cheminės valymo priemonės, neteršia namų pavojingomis medžiagomis  bei praturtina mūsų namų aplinką gerosiomis bakterijomis. Visą šį gėrį sukūrė Lietuvos įmonė, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslininkais. Rekomenduoju ne tik aplinką tausojantiems, bet ir alergiškiems žmonėms. Beje, valo jos taip pat gerai ir efektyviai kaip ir įprastinės valymo priemonės.

www.probiosanus.com

The post Ką ir kodėl rekomenduoja „Beatos virtuvė“? appeared first on Beatos virtuvė.