Sveiki, esu Ieva iš Slėnio, vedžioju žmones po pievas ir mokau atpažinti valgomus augalus bei pasakoju, kaip juos gaminti. O dabar žiema, visur šalta balta, bet tai nereiškia, kad nebeliko valgomų augalų. Nes vos tik ateina atodrėkis ir išlenda daržo lysvių žemė, aš pasigriebiu dubenėlį ir einu ieškoti šviežių žalumynų. Tuo labiau, kad celofaninių salotų parduotuvėse neperku…
Taigi, jei tik turite kokį lopinėlį žemės, siūlyčiau bent jau rudenį jo neravėti – tikrai apsidžiaugsite tuo žiemą, kai norėsis ko nors tikro ir žalio. Va tada visos per vasarą atsibodusios piktžolės bei kita, darže tik trukdanti smulkmė, jums sukels begalę džiaugsmo. Labai skanių salotų, aišku, jau nepasigaminsite, bet vitaminingą pesto padažą ar žalią sviestą tikrai pavyks pasidaryti.
Taigi, gruodžio mėnesį nutirpus pirmam sniegui bei nuslūgus pirmam šalčiui – o buvo atšalę iki -10, išėjau pasivaikščioti po daržą. Ir prisirinkau pilną dubenėlį žalumynų. Žiemą nutirpus sniegui galima rasti žaliuojančių žliugių, jaunų kiaulpienių, trikerčių žvaginių lapelių, kokią vis dar žalią notrelę. O jei leisite išsisėti kai kuriems augalams, tai ir jų želmenų – žalios lieka garstyčios, gražgarstės, kalendrų lapeliai, petražolės, morkų lapeliai, medetkų daigai. Aš žiemą palieku neišrautus ir gūžių nesusukusius kopūstus bei brokolių stiebus su lapais – jų lapai irgi išlieka žali, tiesa, mano darže juos nugraužia stirnos… O pasivaikščiojus pievomis galima rasti žalių kmynų, kraujažolių, gysločių lapelių. Kai atodrėkis užtrunka ilgiau, pradeda dygti laukiniai česnakai. Aišku, šie žalumynai jau apvytę, bet vitaminų juose tikrai daugiau už traškias prekybcentrių salotas.
Atsinešus namo išrenku kietus kotukus, apdžiūvusius lapelius, viską susmulkinu ir metu į kombainą. Susmulkinti prieš tai reikia, nes šios žolės jau kietokos ir kitaip nesutrinsit. Tada įdedu kelias česnako skilteles, saują saulėgrąžų, porą šaukštų citrinos sulčių, druskos, pipirų, viską sutrinu į košę, įpilu aliejaus ir įberiu sutarkuoto sūrio „Džiugas“, o jei turiu, tai parmezano.
Ir viskas – toks padažas tiks ant salotų, prie kepsnio arba tiesiog užsidėti ant skrudintos duonos riekelės. Taip pat galima pasidaryti ir sviestą – sutriname žoleles su česnakais, druska bei šlakeliu citrinos sulčių ir gerai sumaišome su minkštu sviestu.
The post Žieminis piktžolių pesto appeared first on Beatos virtuvė.