Varškės spurgoms reikės: 500-600g 9 proc. riebumo varškės, 4 kiaušinių, 2 šaukštų cukraus, 1 kupino šaukštelio kepimo miltelių, žiupsnio druskos, 1 šaukšto stipraus alkoholio, 200-250 g miltų, cukraus pudros, 1 šaukštelio malto cinamono, 1 litro rapsų aliejaus.
The post Beatos virtuvė. Varškės spurgos appeared first on Beatos virtuvė.
Varškės pagardui su kanapių sėklomis reikės: 50 g kanapių sėklų, 50 g moliūgų sėklų, 1 česnako skiltelės, 180 g liesos švelnios varškės, 180 ml liesos grietinės, druskos pagal skonį.
The post Beatos virtuvė. Varškės pagardas su kanapių sėklomis appeared first on Beatos virtuvė.
Naujo sezono pirkiniai man visad sugula mintyse, dar jam neprasidėjus. Žinoma, peržiūrėjus mėgstamus stiliaus blog‘us, kolekcijų video ir pervertus žurnalus, susimala nebloga košė ir nebeaišku, – tai kokios vis dėlto tos tendencijos! Savo drauges ir klientes raginu nepasimesti ir, juo labiau, aklai nesekti trendais, o gerai pamąstyti, kurie madingumai labiausiai patinka ir, svarbiausia, kokie drabužiai ar aksesuarai labiausiai tiks prie esamo spintos turinio.
Vis dėlto, kaip ir kiekvieną sezoną, yra tendencijos, kurios jau užkariavo mano širdį ir todėl turi daugiausiai šansų patekti į mano spintą:
•Minimalistiniai papuošalai. Turiu kelis labai mėgstamus smulkius kaklo papuošalus, laikrodį siaura apyranke ir vestuvinį žiedą. Jų visiškai pakaks, kad būčiau pasipuošusi, nes dabar ant bangos smulkūs daikčiukai.
•Siauri diržai. Jie gelbsti, kai atsibosta beformis megztinis, norisi pabrėžti taliją, trūksta akcento ant vienspalvio švarkelio ar šiaip gera nuotaika.
•Šokolado spalva. Juodos griebiuosi tik tada, kai esu išsimiegojusi, tada oda atrodo puikiai ir nereikia jaudintis, kad ši spalva pabrėš trūkumus. Dar labiau man patinka juodos spalvos alternatyvos: šio sezono naujai atrasta šokoladinė ruda ir tamsiai tamsiai mėlyna. Gal pavyks šią žiemą išsiversti be juodos?
•Daugiažiedė. Noriu noriu noriu! Keli žiedai ant vieno piršto, netgi ant kelių pirštų ir skirtingose piršto vietose (ne tik įprastai po krumpliais, bet ir virš jų).
•Didelis paltas. O kaip be jo?
•Storas aukštas kulnas. Grįžta septyniasdešimtųjų stiliaus ilgaauliai plačiu aulu ir aukštakulniai storu kulnu. Jie ir patogūs, ir ne per daug mergaitiški, tinkami prie kelnių ir sijonų. Ir labai gerai atrodo su trumpomis kojinaitėmis.
•Delninė iš kailio. Tokią pasisiuvau dar pernai iš tamsiai žalio (bottle green) dirbtinio kailio. Siūlau ir tau taip padaryti. Arba tiesiog įsigyti parduotuvėje. Tiks visos brangakmenių spalvos: safyro, rubino, topazo.
•Storos pėdkelnės. Ne kartą deklaravau, kad nekenčiu pėdkelnių. Kai šalta, neturiu kur trauktis, todėl renkuosi labai storas ir tamsių spalvų. Madistai sako, kad jos dabar ne tik praktiškos, bet dar ir madingos.
•Blizgučiai. Tik ne taip, kaip įsivaizduoji. Geriau: su storu jaukiu megztiniu, storomis pėdkelnėmis, dideliu šaliku, grubiais aukštakulniais arba berniukiškais aulinukais.
•Mezginiai. Esu švarkų fanė ir ištikima dėvėtoja, tačiau šiemet pailsėsiu: man labai patinka megztinių, šalikų ir kitų megztų reikalų tendencija. Jau kelis įsigijau, dar porą planuoju nukauti. Paieškok ir tu. Tiks prie visko!
•Balta spalva. Greta brangakmenių ir žemės spalvų į paletę verta įtraukti ir baltą: sijonai, paltai, šalikai ir megztiniai. Super!
Gal iš šio sąrašo išsirinksi ir tai, kas tau artimiausia. Nereikia daryti spintos revoliucijos. Geriau iš visų matomų tendencijų atsisijok savo favorites ir žaisk.
Photo credits: pinterest.com
The post Spintos terapija pagal Agnę Gilytę appeared first on Beatos virtuvė.
Valio! Valio! Pagaliau mes kalbame apie rūbus. Ir pačiu laiku, nes juk atėjo naujas rudens – žiemos sezonas ir atnešė visokiausių naujovių. Kai mes tik pradėjome draugauti su gerb. vyru, jis nuolat stebėjoti beigi erzinosi, kad aš persirengiu tris kartus per dieną. Dabar erzina draugės sakydamos, kad aš turiu labai daug rūbų, kas yra visiška netiesa. Man atrodo, kad parduotuvėje kažką pirkau tik vaikams, ir vaikams, ir vaikams. O štai dabar, nežinau, kaip jums, bet man, keičiantis sezonui, labai ateina toks noras kažką naujo įsigyti arba bent jau susitvarkyti spintą ir, pavyzdžiui, pasiskolinti megztinių iš vyro arba naujų suknelių iš sesės!
Kaip gera jaustis gerai, žinome visos. Man labai labai svarbu jaustis gerai – tai yra mano svarbiausias jausmas! Na, o gerai aš jaučiuoti tuomet, kai esu apsirengusi taip, kaip jaučiuosi geriausiai. Bet jūs, tikriausiai, žinote, kaip paprasta pasiklysti madų labirintuose ypač, kai mėgsti visur būti ir dar vaikų turi, ir daug mėgiamos veiklos gyvenime yra. Tai labai džiaugiausi, kai į mano gyvenimą ir į mano spintą užsuko nuostabi stilistė Agnė Gilytė, kuri sako, kad to gero jausmo prižvejotume visur ir visada, jei apsipirkti eitume jau žinodamos, ko širdelė (ir spinta) geidžia.
Laukiu nesulaukiu, kada pasirodys naujoji Agnės knyga su stiliaus patarimais! Dar labiau laukiu dėl to, kad jau skaičiau kai ką iš tos knygos ir man labai labai patiko!
Nežinau, matėte ar nematėte „Žmonių” viršelį, apie kurį rašiau ir aš, bet ten mane aprengė ta pati Agnė ir man labai patiko. Žinau, kad ne tik man patiko, – gavau ne vieną komplimentą! Tai štai, jei norite atrodyti kaip iš viršelio, – skaitykite ką apie pasiruošimą šaltajam sezonui konkrečiai ir aiškiai jums rašo Agnė.
The post Apie rudens sezono madas ir gerą jausmą appeared first on Beatos virtuvė.
Reikėjo jums matyti nušvitusį režisieriaus veidą, kai paaiškėjo, kad visą laidą skirsiu ce-pe-li-nams, – „Pagaliau bus TOBULA laida!“ – sakė jis. Negalvokite, kad mūsų režisierius yra tik bulviavalgis, jis iš visos kūrybinės grupės labiausiai giria ir daugiausiai visų mano receptų, pagamintų laidose, išbando namie. Kiekvieną tokį kartą pasisako, – kepiau tą ar aną. Bet mūsų režisierius, kaip ir aš, negali paslėpti (kaip ir daugelis mūsų), kad vis tik cepelinas lietuviui yra tobulas komforto maistas. Tai, kas kvepia namais ir primena močiutę arba mamą. Cepelinai yra bendruomeniškumą skatinantis maistas, nes juos geriausia gaminti būryje.
Cepelinus rudenį reikia nors sykį išsivirti. Ir, tiesą sakant, kai ruošiausi šiai laidai, aš namuose ne kartą gaminau ir visų klausinėjau, jūsų taip pat, ir surinkau visą pluoštą gerų patarimų, kaip išvirti tobulus cepelinus.
Visi šie patarimai yra mano laidoje, labai rekomenduoju pažiūrėti, ir ne tik į cepelinus, bet ir į labai visų mėgiamo TV3 serialo „Moterys meluoja geriau“ aktores, kurios kartu su manimi cepelinus pagamino pirmą kartą gyvenime! Visos trys – Vitalija Mockevičiūtė, Lina Rastokaitė ir Aušra Štukytė šį cepelininį iššūkį priėmė lengvai ir neabejodamos.
O Aušra net atsivežė palaikymo komandą – augintinę Eureką, kuri labai domėjosi cepelinais ir net paragavo žalios bulvės.
Cepelinus lipdėme labai linksmai, prisiklausiau įdomiausių istorijų, sužinojau, kas yra sląstukai, surengėme bulvių skutimo ir žongliravimo jomis varžybas. Bet viskas baigėsi laimingai, t.y. – cepelinais.
Atskleisiu paslaptį. Kai jau lipdėme savuosius cepelinus, slėpdamos juose ir mėsos, ir varškės įdarus, moterys nusprendė, kad toks užsiėmimas labai tinkama mergaitiškam susibėgimui. Ir teisingai, – nereikia leisti, kad mitai atimtų iš mūsų malonumą valgyti didžkukulius. Kas kokius labiau mėgsta, – ar įdarytus grybais bei šonine, ar keptus, ar labai skanius ir puikius, ir be jokio bulvių tarkavimo aparato pagamintus.
O beje, ant nosies savaitgalis, galbūt ir pas jus ant stalo garuos tobulieji didžkukuliai? Jei esate pirmakarčiai cepelinų lipdytojai ir galite man tai įrodyti (ne ne, cepelinų siųsti nereikia, užtektų kokios nuotaikingos nuotaikos, istorijos ar abiejų), – būtinai taip ir padarykite iki antradienio, ir viską siųskite beatai@beatosvirtuve.lt! Aišku, kad tokį rimtą maistą geriau valgyti užsigeriant kuo nors lengvu, todėl pas smagiausios istorijos ar nuotraukos autorių iškeliaus dvi dėžės mineralinio vandens „Vytautas“, kad ir jums, ir giminėms užtektų…
The post Cepelinai – JĖGA! appeared first on Beatos virtuvė.
Kokia čia paslaptis – bulvė mums, lietuviams, tarsi kokia mylima giminaitė arba tiesiog maistas, be kurio jaučiame nepilnatvę. Aš pati bulves visada labai mėgau ir draugams dar labai seniai, kai studijavome ir studentavome, keptų bulvių balius nė sykį dariau.
Bulvės grožis – jos paprastume. Tokia ji švelni ir rami, kad net kūdikio maistui tinka, kuris tik pradeda tą maistą atrasti. O kur dar bulvių košė, simpatiškai priglundanti prie bet kokios mėsos ar daržovės. Na ir, žinoma, – bulvė su lupena, kaip koks lobis folijoje, labai susijusi su vasara ir grilio sezonu. Na, bet cepelinų tai vis tiek niekas nepralenks!
Jau iš to, kaip „tobula laida” (nes apie cepelinus) džiaugėsi mūsų režisierius ir kaip nuotaikingai į didžkukulius atsiliepėte jūs – aišku, kad bulvė visada liks savotiška stalo primadona. Ir, pasirodo, labai daug kam visai nebaisu, neva nulipdyti cepeliną – tai labai ilgas, sunkus, virtuvės rakandų ir agregatų ir begalės laiko reikalaujantis reikalas. Nes gi tikrai, pavyzdžiui, studentiškiems cepelinams jokios tarkos nereikalingos, tik noras valgyti skaniai. Štai, ką rašo feisbuke Beatos virtuvės draugai ir kokių nuotraukų siunčia:
„O mūsų šeimyną kaip tik vyras nusprendė šiandien palepinti cepelinais su iš Lietuvos atgabentomis bulvėmis (gyvename Airijoje)… Laukiame su mažyliais pietų, niam niam…” Čia, beje, rašo lietuvė Kristina Rastauskienė, šiuo metu Airijoje gyvenanti. Aišku, kad mūsų bulvei joks atstumas nebaisus ir net gyvendamas svetur, karts nuo karto gali viską padaryti, net bulvių į lagaminą įsidėti, kad tik pajustum vaikystės ar močiutės patiekalų skonį. O štai Virginija Naikauskaitė – Dargenienė nepabijojo eksperimentuoti, dėl kol labai džiaugiuosi, nes kuo daugiau eksperimentų, tuo daugiau atradimų!
„Buvo skanu skanu, ir dideliems, ir mažiems skanu. Mes įdarui dėjome virtą mėsytę su prieskoniais (išvirėme, sumalėme). Pirmą kartą tokius darėme – gal patiks ir jums.”
Ir, žinoma, daug meilės cepelinams išsakytos ant mano laidos sienos prieš laidą ir po jos pasklido: „Tikrai tobula laida, nes cepelinai mėgstamiausi!”, „Aš šį savaitgalį virsiu cepelinus čekams ir šaltibarščius darysiu. Jaučiuosi prisidėjusi prie akcijos, – sėkmės Jums, o dar labiau, man…”, „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galima pasigaminti keptus cepelinus, čia man staigmena, būtinai išbandysiu.”
O vakar štai tokią žinutę gavau – skaičiau ir negalėjau patikėti!!! Daiva man rašo: „Sveiki, noriu padėkoti Jums už kuriamas Beatos virtuvės laidas. Šiandien mano penkiolikametis sūnus nustebino mane išvirdamas cepelinus. Kai jo paklausiau iš kur tu moki (aš asmeniškai nė karto jų nesu gaminusi), atsakė, kad Beatos laida išmokė:) Dar kartą tariu dėkingumo žodžius. Sėkmės Jums ir Jūsų laidai.“
Nenusakomai džiaugiuosi, nes įkvėpimas pagavo ir vadinamuosius cepelinų naujokus! Ir jau daug daug žmonių pajuto, kaip maistas gali jungti ir džiuginti. Tikiuosi, nepamiršote, kad šį savaitgalį paskelbiau konkursą ir visi, išvirę ar iškepę cepelinus pirmą kartą dar iki antradienio gali man atsiųsti svarių įrodymų (geriausia, – nuotrauką ar/ir istoriją) į mano dėželę – beatai@beatosvirtuve.lt Nugalėtojo lauks pora dėžių mineralinio vandens „Vytautas“. Štai, kokių gražuolių jau mačiau savo pašto dėžėj:
Dar toks svarbus ir įdomus dalykas – ruošdamasi laidai, kalbėjau su patyrusiais agronomais, tai jie visko daug pripasakojo. Pasirodo, bulvės kaip kokie gyvūnai, nes visai ne į rūšis skirstomos, bet į veisles. Ir žinoma, kad vienos veislės labiau tinka visokiems didžkukuliams ir kugeliams, kitos – kūdikių košytėms, o trečios skrudinimui, kad traški plutelė gomurį džiugintų. Ir dar jos visos turi be galo gražius mergaitiškus vardus: Laura, Aistė, Nida ir visokių kitokių, nevisai lietuviškų.
Taigi, – VINETA. Bulvė – Lietuvos karalienė, nors ir atkeliavo iš Vokietijos. Tokia tinginių bulvė, nes jei tik nepamiršit pasodinti, tai beveik nieko galit nebedaryti ir užaugs. Drūta bulvė, bet ne didžiausia gražuolė – gali ir gumbuota būti. Gelsvas jos vidus, nes genetiškai į ją įskiepytas vitaminas A. Žodžiu, bulvė pamaitinanti ne tik pilvus, bet ir plaukus bei nagus. Puikiai tinka cepelinams ir virimui.
Bulvė LAURA (oi, kiek daug aš turiu draugių šiuo gražiu vardu!) labai gero charakterio – ji labai gražiai skrunda aliejuje. Tai, jei kepsit bulves – rinktitės šią gražuolę raudona luobele ir lygia oda. Krakmolo Lauroje daugiau, tai visi cepelinai sulips pukiai. Ir dar labai ji ypatinga, nes saldoka, tai kūdikiai ir vaikai, gavę iš šios bulvės sutrintą košę, šypsosis ir patenkinti bus labai.
Dvi ankstyvos bulvikių veislės PRESTO ir SPIEŠKA – čia tos puikiosios, kurias, jau pačioje pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje taip smagu pačirškinti ant sviestuko! Net burnoje saldu, kaip tas kvapas ir skonis šviežios bulvės išsiilgtas būna. Presto dar ir nusivalo pačios – tereikia jas suberti į pintinę ir po tekančiu vandeniu pakratyti. Pamatysite, kaip plona luobelė pradings ir bulvė visame gražume bus pasirengusi į keptuvę šokti. Spieška, man dar sakė, labai tinka pirmiesiems bulviniams blynams, bet cepelinams tos naujo bulvių sezono pranašės tinka nelabai.
AISTĖ – Lietuvoje išvesta veislė. Apie ją reiktų žinoti, kad ji greitai suverdanti ir sukrentanti, o ekspertai sako, kad Aistė labai tinka kūdikiams ir jau labai garbaus amžiaus senoliams, nes ją labai paprasta kramtyti – minkšta minkštutėlė išverda! Kita bulvė lietuvė - NIDA. Kaip mūsų visų mylima tikroji Nida, labai graži: lygia luobele, smulkiomis akutėmis, apvalutė. Joje taip pat yra vitamino A ir iš jos galite daryti bet kokius bulvinius patiekalus, visi skanūs ir sėkmingi bus.
SANTE – gana ankstyvos bulvės, pasižyminčios stambumu. Vieno kąsnio sante nerasite tikrai. Karotino joje mažai, bet skonis – puikus, todėl drąsiai rekomenduoju šias bulves ir blynams, ir bulvių košei, ir skrudinimui. Tik nelaikykite jos ant saulės ar skersvėjyje – tai bulvės jautruolės.
MĖLYNAKĖ – taip pavadintų bulvių aš radau Vilniaus turguje, tačiau ekspertai sako, kad tokios veislės iš tiesų nėra. Toks užrašas dažniausiai slepia Hannibal veislės bulves, kurios pavadintos rusų poeto ir rašytojo Aleksandro Sergejevičiaus Puškino prosenelio garbei, o tas prosenelis gilinosi į bulvių veisles ir buvo selekcininkas. Bulvės šios labai skanios, puikiai limpančios ir bent jau turguje man sakė, kad pačios tinkamiausios cepelinams lipdyti.
The post Bulvė mūsų širdyje ir ant stalo appeared first on Beatos virtuvė.
Na, žinote ką? Šį savaitgalį Lietuvoje praūžė net ne cepelinų uraganas, o visas jų tornadas! Gavau tiek jūsų laiškų ir cepelinų nuotraukų, kad jaučiuosi apvažiavusi du trečdalius Lietuvos ir pasisvečiavusi daugybėje puikių šeimų, kurios visos vaišino mane cepelinais! Na, labiau nei labai jaučiuosi laiminga, kad mūsų tobula cepelinų laida įkvėpė ir tuos, kurie didžkukulius lipdyti mokėjo, tik truputį rudeninio tingulio pagauti buvo, ir tuos, kuriems iki šiol tai atrodė neįveikiamas darbas! Ir štai, tadam! Jie ryžosi susidraugauti su bulvių tarkiais ir įdarais ir visi dėl to tik laimėjo, nes ir atradimų būta, ir skanių susiėjimų ir šiaip, rašote, darbe buvo kuo pasigirti pirmadienį.
Aš pati labai mėgstu, kai maistas ne tik ruošiamas ir skaniai valgomas, bet ir tampa jungtuku, gražiai sujungiančiu draugų, giminių ar net kaimynų kompaniją! Ir cepelinai, sprendžiant iš jūsų laiškų, labai puikiai kompanijas lipdė. Štai ką man parašė draugai – Margarita, Elina, Julija, Simonas ir Eduardas: „Mūsų cepelinai yra naujos tradicijos pradžia. Gaminti buvo taip juokinga ir smagu, kad nusprendėme kartą per keletą savaičių susitikti ir gaminti kartu ką nors sudėtingo…
…Taip, cepelinus priskiriame prie sudėtingų patiekalų, – mums teko ne tik peržiūrėti jūsų laidą, bet ir gaminant nuolat skambinti draugo mamai, kuri telefonu koordinavo mūsų veiksmus. Kad merginos išsaugotų vakar pasidarytą manikiūrą, vyrai lupo ir tarkavo bulves. Tiesą sakant, jie jų netarkavo, jie išspaudė jas su sulčiaspaude. Na, o kad „tešla“ tikrai gautųsi tobula, su močiutės išsaugotu merliuku dar nuspaudė. Mūsų įdaras iš vištienos ir kalakutienos, nes kiaulienos niekas nevalgo. Mėsos liko tiek, kad buvo pasiūlymų pagaminti beliašų, čeburekų ir fidžinų, o tada su krepšeliu aplankyti kaimynus. Ačiū už įkvepiančią sekmadieninę idėją, subūrusią gerus draugus, dabar vos gyvus gulinčius ant vienos siauros sofkutės, į krūvą!“
Taigi, maloniai prašom! Kitą kartą būtinai ir kaimynus vaišinkite. Čia patarimų galėtų padalinti Viktorija Bernotaitė, ji rašo: „Įkvėpta jūsų laidos sumąsčiau, kad reikia ir man palepinti savo artimuosius cepelinais. Taigi, sekmadienio rytą pradėjau bulvių skutimu, o baigiau virtais ir keptais cepelinais. Juos valgė ne tik draugas, bet teko pavaišinti ir kaimynus!“
Mano svajonė, kad virtuvėje tilptų visa šeima – kad seneliai mokytų anūkus, o dukros – marčias (arba atvirkščiai). Nora Salestrinskaitė: „Po Jūsų laidos taip pat išvirėme cepelinų pietums. Gaminome trys kartos: močiutė Natalija (Babytė) 80-ies metų, mama Asta 50-ies metų ir aš – dukra Nora – 23-ejų metų.“
Irma Vargalytė: „Sveika Beata, štai mano savaitgalį lipdyti cepelinai. Ryte pažiūrėjus laidą, sulaukiau vaikino mamos prašymo išmokyti gaminti cepelinus. Edukacinė programa įvykdyta su kaupu! 10 balų!“
Jei tik galėčiau, padaryčiau visų jūsų cepelinų galeriją – toks pietų įkvėpimo koridorius tikras arba virtualus. Nesvarbu, kad konkursas jau pasibaigė – būtinai išlaikykite tą įkvėpimą, nes gaminti kartu visada smagu. Na, o dabar atėjo laikas pakalbėti apie tuos, kurie savo cepelinus galės užsigerti sveiku ir skaniu mineraliniu vandeniu „Vytautas“. Kaip kai kuriuos stebino kepti cepelinai ir kad jie tokie apskritai būna, mane nustebino draugai, nepabijoję savo pirmuosius cepelinus virti…ant laužo!
Pripažinkime, dvigubas ekstrymas toks maisto ruošimas. Tad Eglei Melninkaitei ir jos draugams iškeliauja dvi dėžės vandens „Vytautas“ ir mano asmeniniai sveikinimai! O čia šių drąsuolių laiškas: „įkvėpti laidos, šeštadienį kiek ekstremaliomis salygomis gaminome cepelinus lauke ir virėme juos puode ant laužo. Pavyko!“
Tokį patį prizą laimėjo linksma šeimyninė kompanija: „Turėjom mini bulviakasio šventę. Mini todėl, kad bulvių buvo tik viena maža lysvelė, ne taip, kaip pas močiutę kaime, kai nesimatydavo lysvės pabaigos. Prikastų bulvių užteko 25 dideliems cepelinams, bet visi turėjom nepakartojama šventę.“
Dar buvau pažadėjusi savo knygą tam, kuris atspės (dėmesio, ne suskaičiuos, bet atspės!), kiek gi cepelinų iš viso buvo išvirta, filmuojant tobuląją laidą. Tai arčiausiai tiesos šįkart atsidūrė Evelina Burneikytė ir todėl ji gauna knygą „Beatos virtuvė: daugiau daržovių“, nes iš tiesų buvau pagaminusi 62 cepelinus, o Evelina beveik atspėjo, parašiusi 63.
Na štai, cepelinai apkalbėti, dovanos išdalintos, bet niekas nesibaigia! Juk palepinti save ir šeimą galima bet kada. Visi cepelinų laidos receptai guli štai čia.
The post Kaip jums sekėsi cepelinus lipdyti ir konkursus laimėti appeared first on Beatos virtuvė.
10 cepelinų reikės: 700 g bulvių, 1 nedidelio svogūno, 500 g virtų bulvių, 1 šaukšto krakmolo, aliejaus (kepimo formai ištepti). Mėsos įdarui: 200 g maltos kiaulienos, ½ svogūno, 1 šaukšto virtų bulvių, saujelės krapų, petražolių, druskos, pipirų.
The post Beatos virtuvė. Orkaitėje kepti cepelinai appeared first on Beatos virtuvė.
10-12 studentiškų cepelinų pagaminti reikės: 800 g bulvių, 500 g virtų bulvių, 4 šaukštų manų kruopų, 4 šaukštų bulvių, krakmolo, druskos. Šoninės ir grybų įdarui reikės: 50 g rūkytos šoninės, 1 didelės saujos džiovintų grybų, ½ svogūno. Varškės įdarui reikės: 150 g varškės, 1 kiaušinio, žiupsnio mairūnų, žiupsnio cukraus, žiupsnio druskos. Žalumynų padažui reikės:
40 g sviesto, ½ svogūno, ½ saliero lapkočio, 2 šakelių šalavijo, saujelės petražolių, saujelės krapų, 200 g špinatų, 200 g grietinės, druskos, pipirų.
The post Beatos virtuvė. Studentiški cepelinai appeared first on Beatos virtuvė.
20 cepelinų reikės: 20 cepelinų reikės: 2.5 kg bulvių, 1 kg virtų bulvių, druskos, bulvių krakmolo. Mėsos įdarui: 400 g maltos kiaulienos, 1 svogūno, 2 saujelių krapų, 1 šaukštelio druskos, pipirų. Varškės įdarui: 300 g varškės, 1 šaukštelio mairūnų, 1 kiaušinio, 1 šaukštelio cukraus, 1 šaukštelio druskos.
The post Beatos virtuvė. Tradiciniai cepelinai appeared first on Beatos virtuvė.
Tarkuotiems bulvių virtinukams reikės: 700 g bulvių, 300 g moliūgo, 100 g varškės, 300 g virtų bulvių, 2 šaukštų manų kruopų, 0.5 šaukštelio druskos.
The post Beatos virtuvė. Tarkuotų bulvių virtinukai appeared first on Beatos virtuvė.
Svarbi žinia – nuo šiol visus mano kada nors nufilmuotus ir parodytus TV3 laidoje „Beatos virtuvė“ receptus rasite čia, mano puslapyje įkurtoje pirmojoje Lietuvoje video receptų svetainėje! Va štai taip, tokie technikos stebuklai. Net ir man pačiai pasimiršta ir norisi pasižiūrėti vieną ar kitą dalyką. Taigi, dar vasaros pradžioje kartu su TV3 komanda pradėjom galvoti apie šio projekto įgyvendinimą, o štai dabar jau galime švęsti jos įgyvendinimą!
Kodėl reikėjo? Nes nuolat sulaukiu klausimų, kur rasti vieną ar kitą dalyką, o kadangi mes visi ir taip gyvename kompiuterių ekranuose, tai kodėl gi nesutvarkius visko taip, kad visi reikalingi receptai būtų vienoje vietoje?
Iki šiol visus receptus galima buvo surasti per įvairias paieškas www.tv3play.lt puslapyje, bet čia kaip su biblioteka, – viską ten galima rasti, tik reikia ilgai ieškoti. Tai naujoji video receptų svetainė bus tikras palengvinimas – visa mano lentyna, kurioje bus visi nuo 2011 metų mano laidose rodyti receptai! Ieškoti galėsite pagal kategoriją ar ingredientą, taigi, paieška bus lengvesnė ir malonesnė. Ir, žinoma, šioje naujojoje receptainėje bus ir naujausi, ir jums labiausiai patikę, ir seni, geri archyve primiršti, ir visokie kitokie receptai! Va, štai toks pagerinimas! Ai ir dar bus visi ingredientai surašyti, žodžiu, viskas tiksliai ir pamatuotai.
Yra dar vienas svarbus momentas – reklama prieš video receptus. Būtent ši reklama ir leis gyvuoti naujajai receptų svetainei ir nemokamai dalintis savo archyvu ar kurti naują turinį. Todėl siūlau savęs neerzinti ir palankiai vertinti šį sprendimą, tuo labiau, kad reklama truks neilgiau nei 30 sek. ir galbūt net kažką naujo ir netikėto jums pristatys.
Apskritai, savo nuotaiką reikia puoselėti, saugoti ir nuolat išlaikyti puikią, tuomet viskas, ko imsitės, seksis puikiai, visose gyvenimo srityse.
Kol filmuojame ir rodome naujausio ketvirtojo sezono laidas „Beatos virtuvė“, nauji receptai į video svetainę atkeliaus kiekvieną šeštadienį, po laidos. O po Naujųjų svetainę papildys jau specialiai šiai erdvei sukurti projektai, tad labai lauksiu jūsų pageidavimų, ko dar trūksta, ką norėtumėte čia dar matyti – rašykite beatai@beatosvirtuve.lt, o mes tobulinsim.
Tai va, tokie pranešimai, o dabar malonaus browsinimo…Ar neįdomu pasižiūrėti, kokia gi buvo pirmoji mano laida?? Cha! Net ir man įdomu…Naująją video receptų svetainę rasite adresu www.beatosvirtuve.lt/video.
The post Mano naujoji Video Svetainė užkurta ir važiuoja! appeared first on Beatos virtuvė.
Pradedu standartiškai – koks gražus ruduo, bet koks trapus tas gražaus rudens laikas – dvi trys savaitės ir viskas, nuogi medžiai… Gamta – lygiai kaip moteris… Kol apsirengs pilnai, ilgai užtrunka (prisiminkite, kaip ilgai pavasaris pumpurus leidžia!). Paskui kaitalioja rūbus visą vasarą, spalvas tik keičia, o paskui tik šmaukšt – apogėjus!
Viskas aplink dega variu ir viens, du, trys! Ir jau nusimetus rūbus!..Eina miegoti…Čia kaip aš kartais. Aš, žinote, pasiilgstu angliško teliko nesveikai, tai, kai gaunu progą pasižiūrėt savo mėgstamą Graham Norton šou, esu visa laiminga, bet antros serijos negaliu pakelti ir užmiegu kaip močiutė ant sofos…Tada turiu nešti, praktiškai, save į antrą aukštą, prisiversti atsibusti, nusigramdyti akių tušą, nusiprausti ir tada jau kaip bulvių maišas – šlamšt, miegu skaniu miegu. Aš apie miegą esu kalbėjusi, kalbėsiu dar ir dar, nes miegas geram funkcionavimui yra esminis dalykas.
O dabar karoliai…Praėjusią savaitę užsimaniau trūks plyš į Karibus. Važiavome į Kauno marias su jachta pasiplaukioti.
Ten pabendrauvau su dviem smagiais vyrais virėjais, kurie ruošiasi prisijungti prie lietuviškojo laivo, kuris plauks aplink pasaulį Žiulio Verno romano „Kapitono Granto vaikai“ maršrutu. Bus laida apie kelionių įkvėptą maistą, pamatysite!
O kol kas šeštadienį buvo cepelinai. Ir sulaukiau daug visokių cepelininių atgarsių. Tiesą sakant, cepelinai mane lydėjo visą savaitgalį ir jų gaminau dar pirmadienį, vienai nuostabiai šeimai. O kaip su jums su cepelinais sekėsi???
Dar praėjusią savaitę buvau svečiuose, pas puikius žmones – italų šeimą neseniai įsikūrusią Lietuvoje. Maistas buvo nuostabus! Noriu jums parodyti šviežios silkės suktinukus Pietų Italijos stiliuje padarytus…
Daug laimės dėl naujo puodelio. Štai jis – manasis! Džiaugiuosi juo labai, dabar tik iš jo geriu arbatą, kaip koks kaprizingas vaikas. Būtent jo man reikia, išsitraukiu net ir iš indaplovės…
Burokėlių sriuba iš vaikystės. Mano vaikystė buvo su ja, mano vaikai taip pat burokėlių sriubą valgydami auga.
Malūnininkas Stasys ir Šlyninkos malūnas, jei nebuvote – būtinai apsilankykite. Aš jau ten du kartus buvau.
Na, ir kokie gi karoliai be „Sodo kraitės“ gražuolės…Mes ją mugėje sutikome, Vilniuje.
The post Karoliai Karoliai Karoliai appeared first on Beatos virtuvė.
Mes visi žinome, kas yra giminių baliai. Aišku kaip dieną, kad norisi tuos visus širdžiai artimus žmones prie gražaus stalo susodint ir skaniai pavaišinti! Tokiais atvejais maistas turi ne tik pripildyti skrandį, bet ir akį paglostyti . Be to, pripažinkime, juk labai smagu išgirsti visus tuos aaachhh ir ohohooo, kai mūsų artimiausieji ima ir nustemba, pamatę, koks grožis lėkštėse įsitaisęs.
Aš pati labai mėgstu visokias staigmenas: per vieną naktį už lango nuraudusį medį, netikėtai gautą smagų laišką ar kokį kitą atradimą. Nes juk „nustebinti” ir “stebuklas” – taip pat žodžiai giminaičiai. O rytojaus laidoje tilpo net keli labai geri dalykai: pirmiausia, susipažinau su Nacionaline rinktine! Jau, greičiausiai, pagalvojote apie krepšinį – ot ir ne! Pasirodo, Lietuva turi puikią ir įdomią Nacionalinę virtuvės šefų rinktinę, kuri dabar labai treniruojasi, nes greitai pirmą kartą susirungs dėl kulinarinės taurės čempionate Liuksemburge.
Tai va, aš atėjau pas šefus į svečius, nes jie ketina nustebinti pasaulį mūsų, lietuvių, meistriškumu virtuvėje. Ir, žinoma, kas, jei ne ištaigingų ir prašmatniausių restoranų šefai, geriau išmano, ką ir kaip daryti, kad ir mes visi savo virtuvėse iš įprastų patiekalų kažką tokio padarytume. Gavau krūvą vertingų patarimų ir jie visi yra mano laidoje, todėl jei norite, kad babytė, dėdė, priekabi teta ar mylimi tėvai bei pusbroliai aikčiotų iš nuostabos – būtinai pažiūrėkite, kaip dabar madinga maistą lėkštėse dėlioti bei puošti.
Kartais nustebinti galima ir pačius save. Aš, pavyzdžiui, turiu draugę, kuri visada galvojo, jog tikrą Kijevo kotletą galima gauti tik restorane. Aš ir pati Kijevo kotletui jaučiu didelę pagarbą, todėl jį gaminau kartu su mūsų šalies kulinarijos primadona Aldona Gečiene.
Aišku, ir kitų stebinimui tinkamų patiekalų netrūks – ir silkės vyniotinis, gražus gardus, ir tikrai neeiliniai vištienos kepenėlių putėsiai. Ir, žinoma, jau tradicija tapusi mažojo virtuvės šefo rubrika. Nes kas kas, o mūsų mažieji visuomet sugeba nustebinti, net nebūtinai virtuvėje, bet labai smagu, kai joje!
Labai labai mėgstu, kai dideli giminių ar draugų būriai prie bendro stalo susėda! Kartais smagu, kai šeimininkai patys meniu suplanuoja ir visą tą stalą gėrybėmis naminėmis nukrauna, o kartais visi susineša, kas ką pagaminęs, ir tada tokia stebinimo fiesta užsikuria, nes visko norisi paragauti ir viskas nematyta, gražu ir įdomu!
O jūs? Mėgstate stebinti gimines? Galbūt jums yra pavykę kažką taip nustebinti, kad net įėjote į šeimos istoriją? Tai siūlau pasidalinti savo istorijomis – papasakokite, koks geriausias giminės balius ar šventė su stebinančiais patiekalais jums yra nutikę! Gal dar ir nuotrauką turite? Būtinai ir ją prisekite, ir viską siųskite į beatai@beatosvirtuve.lt Pirmadienį išrinksime laimėtoją, kuris gaus mano knygą ir linkėjimus!
The post Apie virtuvės šefų rinktinę ir nustebusius gimines appeared first on Beatos virtuvė.
Vištienos kepenėlių putėsiams reikės: 500 g vištienos kepenėlių, 60 g laiškinių svogūnų, 4 čiobrelio šakelių, 2 šalavijų lapelių, 1 česnako skiltelės, 50 ml vyšnių vyno (tinka bet koks saldus vynas), 50 ml raudonųjų serbentų likerio (tinka ir spanguolių), 50 ml brendžio, 200 g sviesto, 5 kiaušinių, 2 kupinų šaukštelių druskos, Toste sumuštinių duonos skrudinimui „Prancūziška“
The post Beatos virtuvė. Vištienos kepenėlių putėsiai appeared first on Beatos virtuvė.
Šokoladiniam suflė reikės: 200 g juodojo šokolado, 20 g sviesto, 2 prinokusių bananų, 1-2 šaukštelių „Alvo“ cinamono, 4 kiaušinių, 2 šaukštų cukraus.
The post Beatos virtuvė. Šokoladinis suflė appeared first on Beatos virtuvė.
Reikės: 100 g šviežių špinatų, saujos baziliko lapelių, 3 kiaušinių, druskos, pipirų. Silkės įdarui reikės: 1 silkės filė (apie 180 g), 1 svogūno, aliejaus kepimui, 2 saujų krapų, 1 šaukšto citrinų sulčių, 2 šaukštų 30 proc. riebumo grietinės, „Spilva“ marinuotų burokėlių griežinėliais.
The post Beatos virtuvė. Silkės vyniotinis appeared first on Beatos virtuvė.
2 kotletams reikės: 2 vištienos krūtinėlių su petuku (arba be), 60 g sviesto, 1 kiaušinio, džiūvesėlių, aliejaus, druskos, pipirų.
The post Beatos virtuvė. Kijevo kotletas appeared first on Beatos virtuvė.
Sveiki, mielieji, trumpas pranešimas – visi mano šio šeštadienio laidos receptai jau atvyko į mano naująją video receptų svetainę www.beatosvirtuve.lt/video. Galite dar kartą peržiūrėti, kas patiko, ir ingredientų sąrašą pasitikrinti – jis pateiktas kiekvieno recepto apačioje. Gero jums savaitgalio ir giminių stebinimo…
The post Naujausios laidos receptai jau atvyko appeared first on Beatos virtuvė.
Vilniuje šilta, Italijoje dar šilčiau. Aš savaitei atskridau į Pietų Italiją – Calabria, ten kur jau pati pabaiga Italijos, jei kulnas yra Puglia, tai bato smaigalys ir keltis – Calabria. Šiaurės Italai šaiposi, kad čia Šiaurės Afrika, o patys calabriečiai didžiuojasi išsaugotomis tradicijomis, aštriais peperoncini ir geriausiomis daržovėmis.
Ko aš čia atsidanginau? Kelionės ir nauji įspūdžiai yra mano maistas! Kaip gi kitaip aš ką nors nauja išspausiu laidose, knygose ir tinklaraštyje? Ir taip jau užsisėdėjau Lietuvoje kaip reikiant – tris mėnesius kojos nebuvau iškėlusi. Nepretenduoju į didžiąsias keliauninkes, bet taip ilgai užsisėdėjusi be lėktuvo paskutinį kartą buvau turbūt, kai gimė Izabelė. Tada, man rodos, apie du mėnesius, ar visus tris, niekur neskridau. Taip kad tikrai, subrendusi kelionei buvau… Tiesą sakant, iš Lietuvos labai skanu neišvykti visą vasarą. Ir kad mūsų gyvenimas linkęs eiti ratais ir kartotis, tai faktas. Net pavarčius mano blog’ą matosi, kad aš pati sau kulinarines keliones net neplanuodama tyčia, tradiciškai suorganizuoju rudenį…Štai prieš metus, spalio pabaigoje buvau Portugalijoje – Olhao. Ten su Jamie žurnalo redaktoriumi Andy Harris gaminom žuvies gėrybes keturias dienas, iš smėlio kasėme geldeles ir skanavome visokias vietines skanybes portugališkas, ir vyną…Dar anksčiau, – prieš dvejus metus spalį, kartu su Tomu buvom motociklų/ maisto/ vyno kelionėje Pietų Prancūzijoje…
Dabar aš atvykau mokytis gelato, t. y. – gaminti itališkus ledus. Tai va štai, sekmadienį, kai rašau šį įrašą, esu suvalgiusi jau kokias tris porcijas! Man atrodo, kad ledai yra tobulas desertas, kurio gali valgyti belekiek, bet, žinokite, tikrai ne belekiek…
Šiandien ryte atsibudau ir man į veidą tekėjo saulė. O kai svečiavausi pas lietuvaitę Tolvaidą, tai iš toli mačiau Etną, ir valgiau pas tikrus pietiečius namuose skaniausių dalykų…Lietuvių fantastiškų yra visur. Ir pasta/makaronai patys skaniausi yra Italijoje. Apie Tolvaidą dar parašysiu, taip pat apie visus kitus dalykus taip pat būtinai. O čia pradžiai, pirmadieniui – mano vieno savaitgalio lėkščių karoliai.
Penktadienis buvo Tolvaidos anytos namuose: vietiniai antipasti (užkandžiai), namų gamybos raudonas vynas ir pasakiška parmigiana su virtais kiaušiniais.
Pusryčiams: itališki pusryčiai saldūs… Man ryte valgyti labiausiai norisi kavos. Buvo ir visko kito: bandelių, džiūvėsėlių ir uogienės, aš rinkausi pusę bandelės ir cappuccino.
Nerealūs pietūs su Tolvaida, viešbutyje ant jūros kranto. Antipasti jūros gėrybės: kardžuvė (vietos pasididžiavimas), aštuonkojai (virti), aštuonkojis pomidorų padaže.
Trofie pasta (tobulai al dente, t. y. – išvirę, bet dar kietoki) ir vietinis padažas: kardžuvės, paprikų ir pomidorų – ilgai ilgai troškintas su dideliausiu kiekiu alyvuogių aliejaus. Aš valgiau su vietiniu oilio Santo, – Tolvaida taip vadina aliejų su aitriosiomis paprikomis, dar ir gerai pasūdytomis. OMG!
Keptos jūrų gėrybės: karališkos krevetės, mažos krevetės (natūraliai saldžios, kaip saldainiai beveik) ir kardžuvė.
Vakarienė vėl visaip paruoštų jūros gėrybių lėkštė, vėl trofie, ir tai, kodėl aš esu čia: nociola affogato (ledai). Mėlyna taurė, na, mano stiliaus, ir nerelus ledų skonis, su vietinės gamybos riešutų sirupu.
Ir čia tik šeštadienio maistas! O sekmadienis buvo toks: pusryčius praleidau, po pusryčių ekskursijos į dvi gelateria’s, – vieną blogą, kitą gerą. Ta, kur bloga, aiškinamės kas blogai, tai gelato gaminami iš anksčiau paruoštų mišinių ir pakelių. Gerojoje pradedame ne nuo ledų, bet nuo pyragaičių. Gelateria/ Pasteciaria/ Bar – trys viename – populiari formulė. Pilna žmonių – taip pat ženklas.
Gerojoje gauname net ir progą pažiūrėti, kaip atrodo virtuvė, ir kas ten vyksta. Ne kiekvienas gali atlaikyti tiek skanavimo. Atlaikau stoiškai, bet po keturių rūšių ledų jaučiu, kad jėgos apleidžia…
Pietums patys pasigaminame tagliatelle ir valgome su dvi valandas ruoštu tyru bolognese. Tyru todėl, kad nieko per daug neprimaišyta: tik trijų rūšių mėsa, dviejų rūšių daržovės, pabaigai gran padano ir rozmarino persisunkęs alyvuogių aliejus. Nereikia klausti, kodėl tai populiariausias pastos eksportas… Geras maistas gyvenimo negadina… Šiandien pirmadienis, populiariausia diena ką nors sau uždrausti…Net nebandykite.
Vakarykštė diena dar naujai sužibo, kai į jūrą įlindau. Aišku, maudžiausi tik aš viena, daugiau niekas į vadnenį nelindo ir šiaip mačiau tik šešis žmones paplūdimy…
Vanduo – net nereikia pasakoti, toks gaivus ir šiltas, bet ne kaip arbata šiltas, o kaip malonios temperatūros jūra… O šiandien jau deduosi baltą chef’s jacket ir lendu mokytis gelato gamybos formulių. Beje, skanumynų netrūko ir šeštadienio mano laidoje apie tai, kaip nustebinti gimines. Tik skanumynai labiau lietuviški. Jau viskas sudėta į video svetainę. Negalvokite, kad jei esu Italijoje, tai nežinau, kas Lietuvoje vyksta.
The post Itališki Karoliai iš Calabria ir einam giminiuotis appeared first on Beatos virtuvė.