Dar viena savaitė nuvilnijo ir nauja prasidėjo. Man labai patinka nerti karolius, nes juose daug galiu sutalpinti. Ir kartais nuotraukos ir nuotaikos yra daugiau, nei ilgas tekstas, taip?

Šiandien ryte mano autotransporto priemonės langai buvo apsitraukę ledais. Ką daryti tokiu atveju, jei laisvo laiko nėra nė minutės? Aš darau taip: ant viso gazo įjungiu pūtimą, taip pat valytuvai dirba kaip per audrą ir liūtį, bei purškiu skystį ant langų. Tiesa, jis pas mane vasarinis dar (laikas pilti žieminį, ar ne??). Padėjo visos priemonės, bet vis tik nelabai greitai, teko kelio pradžią pavažiuoti kaip tanke. Tai ką gi tai reiškia? Kad dabar ne tik, kad kuo toliau, tuo sunkiau keltis, bet dabar dar ir anksčiau turi išlįsti laukan, kad mašiną įjungtum. Oi…

Taigi, apie svarbiausius praėjusios savaitės įvykius. Laidų filmavimai buvo ir nudundėjo, gali būti, kad tai paskutiniai filmavimai mano virtuvėje lofte… Kalėdines laidas pusiau nufilmavom, užbaigsime namuose.

Po filmavimų aš būnu, kaip čia gražiau pasakius… Pavargusi, sakykime, ir truputį išsunkta, nes labai daug energijos išspinduliuoju į kameras. Tai paskui reikia kažkuo pasikrauti. Tomas tomis dienomis, kai aš filmuojuosi laidose, užsiima vaikų priežiūra ir matinimu, ir lepina juos, piemenėliu apkepu, pavyzdžiui. Aš grįžusi, nors ir būnu visai be nuotaikos valgyti, vis tiek ragauju, nes Tomas sako, kad tas apkepas yra atstatantis, tai valgau ir atsistatau. Štai taip, net prie stalo negaliu atsisėsti, tik ant grindų sėdėti…

Kalėdinės labdaros mugės  – Christmas Charity Bazaar, kurią organizuoja tarptautinė Vilniaus moterų bendruomenė ir ne tik, pristatymas buvo ketvirtadienį. Aš ten buvau. Ir visiems rekomenduoju į šią mugę nueiti šį savaitgalį.Ten nešiausi Mince Pie (jei kas nežinote, toks saldus pyragas su vaisių ir uogų įdaru).

Po to išlėkiau į Panevėžį. Smėlynės bibliotekoje buvo susitikimas su panevėžiečiais. Man susitikimai ne Vilniuje labai patinka. Buvo labai geras vakaras, kalbėjome apie Angliją ir Kalėdas. Ačiū panevėžiečiams, už šiltą sutikimą.

Penktadienis: su vaikais ėjome į „Jurgis ir Drakonas“, aš turėjau ir savo dukterėčią Nidą, kuri yra šio sezono viršelių žvaigždė (ji ir ant Šeimos Kalendoriaus ir ant mano Žurnalo viršelio bus). Tai žinote ką?! Visos trijų mažų vaikų mamos – jūs esate didvyrės, nes vienoje krūvoje su 3, 6 ir 8 metų vaikais yra super smagu ir puiku, tik truputį pagelbos šiokios tokios kartais reikia. Bet buvo super, susitvarkiau. Tik paskui atsitiko nelaimingas atsitikimas su sesers Odetos telefonu, bet nieko tokio, viskas išspręsta.

O čia aš su Genaro - „Jurgis ir Drakonas“ pizza chef. Genaro visada laimingas ir visai nepanašus į italą, bo raudonplaukis ir strazdanotas. Nebūkime pasiklydę stereotipuose, aš sakau.

Savaitgalį: paroda „Vaikų šalis“. Ten buvau dvi dienas. Mūsų stendas šėlo.

Izabėlė džiaugėsi galėdama pabūti su mūsų Ieva. Ir paskui dekoravome imbierinius sausainius.

Birutė Jakučionytė dovanojo savo knygą ir pakvietė į Sumanių mamų erdvę…

O dabar dar surašysiu visus skanius ir įdomius šios savaitės atradimus. „Donut Lab“ spurgos. Atvyko trys dėžės filmavimui paskaninti. Skanuolės. Visiems labai patiko sūdytos karamelės spurgos.

„Assorti“ parduotuvėje atradome angliškų saldainių ir „Love is…“ kramtomos gumos (matote, aš retai į parduotuvę išeinu, tai mane labai lengva maloniai nustebinti). Man labai patiko ten visas pasirinkimas.

„Laima“ maži šokoladukai. Tikras lobis. Kodėl, kodėl, kodėl nėra Lietuvos gamintojų mažų šokoladukų vaikams??? Visi dideli ir sunkūs. Aš šitų – su pingvinais – gerbėja esu nuo praėjusių metų. Bravo, „Laima“, bravo latviai! Jūs esate sumanūs. Džiugu, kad tokius gerus kaimynus ir gimines turime. Pasidžiaukime jų pasiekimais. Šokoladukai pasakiškai skanūs, su vafliais tokiais, žodžiu, nerealu ir dar tik 18-20 g -  pats tas, kai reikia mažo skanumyno.

Skanus atradimas iš Gargždų – „Ievos skanėstai“. Kai juos pamačiau per BAF parodą, tai apsalau. Kaip gražiai įpakuota ir kaip skanu! Apie Ievos skanumynus esu girdėjusi seniai ir Ievos brolis Šarūnas jau seniausiai kvietė atvažiuoti, bet būk tu gudrus, nuvažiuok į Gargždus…Bet va, gavau paragauti Deivydo pyrago (angliškas fruit cake) ir biscotti. Bravo, „Ievos skanėstai“!

„Alma“ – suomiškas/estiškas vanilinis kremas. Didžiausią įspūdį man padarė su obuoliais ir kardamonu. Nerealus. Šis, su vanile taip pat labai geras, praktiškai, deserto gaminti nereikia – uždedi ant kepto obuolio, pabarstai trupintu imbieriniu sausainiu, ir prašom – desertas!

Mieli žaisliukai „Bookoodee“ – rankų darbo žaislai. Vėl gi autoriai LATVIAI. Viena mergina ir vaikinas atsivežė juos į Lietuvą. Jei ieškosite dovanos kūdikiams, manau ši – labai gera.  Mielybės, kokių tikrai kiekvienas norėtų.

Kokybiški lietuviški batai iš Šiaulių – „SABALIN“. Atradimas Vaikų šalyje, visos nusipirkome po batų porą. O kaina, ar žinote kokia kaina??? Nereali – 120 litų už šiltus batus. NO JOKE. Važiuokite į Šiaulius. DABAR. Mes visos iš „Beatos virtuvės“: aš, Laura, Ieva, Inga nusipirkome po porą. Vaikščiosim šiltai ir laimingai.

Dar viena džiugi naujiena ir ypač smagi yra kūrybinė pilis iš kartono. Tokias gamina „Žirafa“.

Dar vienas geras dalykas – tai ženkliukai „ČIA TU“. Nuotraukos neturiu, bet nueisite į FB ir pamatysite. Visi nori tokio ženkliuko. Visas „Jurgio ir Drakono“ kolektyvas turi. Kūrėja Reda.

Na, ir pabaigai dar vienas pasidžiaugimas: nebereikės važiuoti į Ameriką pirkti dantų šepetukų… cha, cha, juokauju, aišku, bet man Rosita užrodė „Radius“ dantų šepetukus, tokius didelius ir minkštus. Tai aš, aišku, labai apsidžiaugiau, kai pamačiau, kad jų jau ir Lietuvoje yra. „Vaikų šalyje“ buvo ir „Assorti“, berods, jais prekiauja.

Tai va, kiek atradimų!!!!

Atrasti linkiu daug šią savaitę visiems.

Šešiasdešimtmetė su rožine skiautere užsėda ant akvamarininio dviračio ir važiuoja Niujorko Centriniu parku, kol pamato reklaminį plakatą, kurio veidas yra …. jinai pati. Ir sako: „Atrodau ir jaučiuosi geriau, nei būdama aštuoniolikos.” Tai kadras iš filmo „Amžinai stilingos” (angl. Advanced style), kurį netrukus pradės rodyti ir Lietuvos kino teatrai.

Viskas prasidėjo nuo blogo Advanced style, kurį sumanė Ari Seth Cohen. Pats blogo autorius sako, kad jo meilė vyresnio amžiaus moterims prasidėjo nuo jo močiučių (nuo ko gi daugiau), kurios visada turėjo didelę įtaką jo gyvenimui. Kai blogas įsibėgėjo ir išpopuliarėjo, Ari paprašė savo bičiulės režisierės padaryti keletą trumpų filmukų apie blogo herojes. Filmukai sulaukė pavydėtino dėmesio internete, todėl Ari ir režisierė suprato, kad trumpų internetinių vaizdelių negana ir puolė kurti dokumentinį filmą. O režisierė, žinote, kokios tautybės?

Ogi lietuvė Lina Plioplytė, emigravusi prieš kokius dešimt metų, ir dabar sėkmingai kurianti Niujorke. Ji ir pati neretai tampa mados blogų heroje, nes yra oho kokia ryški asmenybė. Šaunuolė, Lina! „Amžinai stilingos” yra debiutinis jos filmas ir iškart sulaukė kritikų pagyrų bei aplankė ne vieną filmų festivalį JAV. Bet aišku, kad didžiausi aplodismentai tenka septynioms filmo herojėms.

Tik paklausykite: ponia Lynn jau keturiasdešimt metų puoselėja vintažinių rūbų butiką ir, nešiodama baltą kaubojaus skrybėlę, nesibodi tiesiai šviesiai žerti stiliaus patarimus savo klientėms; ponia Carpati demonstruoja „Chanel” rankinių kolekciją, tada vėl atidžiai kiekvieną sudeda į maišelį ir paslepia spintoje; dar kita ponia pati kuria aksesuarus ir džiaugiasi, kad galės pasigaminti apyrankę iš tualetinio popieriaus rulonėlio.

Bet mėgstamiausia mano herojė yra 94-erių Ilona. Teneapkvailina jūsų jos blakstienos, kurias ji gaminasi iš savo plaukų. Šitos mažučiukės lenkiškų šaknų turinčios moterytės kiekvienas oranžinis plaukelis ir kiekviena raukšlelė net per kino ekraną trykšta energija – tokio amžiaus ji ne tik dailiai puošiasi, bet ir moko kitus piešti, vakarais dainuoja klube ir sako, kad tikrąja savimi tapo tik prieš dešimt metų.

Labiausiai šiose moteryse žavi laisvė – būti savimi,  daryti, tai,  ko iš tiesų nori ir atrodyti taip, kaip joms norisi.  O kiek joms metų jos jau seniai pamiršusios – tik džiaugsmingai mėgaujasi esama diena. Galbūt šioms moterims drąsos įkvepia ne tik jų amžius bet ir miestas, kuriame jos gyvena. Bet pažiūrėjus filmą „Amžinai stilingos” aš nejučiomis pradėjau ieškoti nuotabių ir išsiskiriančių moterų ir Vilniaus gatvėse.

Šis filmas yra ne tik meilės laiškas puoštis mėgstančioms senjoroms, bet ir žadintuvas mums visiems – jaunoms, vyriškiems, pavargusioms, užsisukusiems, pagyvenusioms, bambantiems – raginantis „Ei, atsibuskite, gyvenimas per trumpas liūdėti, traukit geltonus paltus ir žalias skiauteres, kamufliažines kelnes ir „Mercedes” ženklus, ir būkit savimi, jei tik to norisi”.

Viena yra aišku. Mes niekada nepasensime, o kai pasensime, tai vis tiek mėgausimės gyvenimu. Aš galvoju, kad visi gyvenimo etapai yra Dievo ir motinos gamtos gerai apgalvoti, nes visuose juose yra skirtingų dovanų žmonėms. Kai iki 25-erių metų, tai myli karštai ir gali nemiegoti iki ryto, kai nuo 25 iki 45 – tai dirbi, kaip išprotėjęs, ir augini vaikus, ir sukiesi kaip koks voverė… Paskui gali jau atsipalaiduoti, gali ir pradėti skaityti daugiau, vaikšioti į teatrus labiau, ir atsidavinėti visuomenei… Vis dėlto didžiausia prabanga, kurią pradedi vertinti su kiekvienais metais vis labiau, yra tai, kad gali po truputį pradėti sau leisti gyventi taip, kaip tu pats nori, ir tikrai suprasti save, įsiklausyti į save, ir visai nesukti nė vienos ausies dėl to, ką apie tave galvoja kiti. Su kiekvienais metais mes vis tampame labiau advanced! Tikrai tikrai.

Ritos pristatyti nereikia, ji parašiusi ne vieną auksinį straipsnį. Šį kartą paskaitome apie neeilinį filmą ir apie neeilines moteris… Mes visos būsime ir esame tokios – nerealios…

Jau treti metai, tas pats. Iš spaustuvės atvažiuoja. Pirmais metais man buvo įdėta į Londoną, antrais jau pati galėjau pirma iš Lauros rankų apžiūrėti, o šie metais vėl panašūs – iš Lauros rankų. Tai va, Laura yra planuotės krikštamotė ir žindytoja. Tikrai. Tai būtinai turiu apie ją papasakoti ir pagirti. Nes jos rūpestis, ir atidumas detalėms ir nepriekaištingas projekto valdymas ir pajautimas garantuoja sėkmę, kad dabar ir aš, ir, tikiuosi, jūs galime spygauti iš susižavėjimo.

Apie troškimus ši nauja planuotė, angliškas kodinis pavadinimas object of desire. Ši idėja susiformavo dar prieš aną planuotę… Tai vadinasi, taip ir turėjo būti. Inga iš Umpapa – mūsų sena, gera, mylima dailininkė galėjo pajusti ir atskleisti, kaip atrodo tie mūsų troškimai šiais metais. Tai trumpai drūtai: planuotės puslapiuose troškimai, jų yra įvairių, pačios pamatysite. Aš juos jau dabar noriu spausdinti ir rėminti, nes gera naujų metų laukti, kai kiekvieną mėnesį pasitiks vis naujas troškimas.

Kokios naujienos? Aišku, piešiniai nauji, ir jausmas naujas, bet naujienos dvi naujausios ir esminės:

• - pasikvietėme Mėnulį į svečius. Ir Naglį. Naglis papasakojo ir sudėliojo, kur tas mėnulis kyla ir leidžiasi ( aš mėnuliu seku na, gal ne labai religingai, bet svarbus gi tas dangaus ir jausmų objektas, tas mėnulis).

• Dar naujiena – du viršeliai. Balsai pasiskirstė vienodai, tai laimėjo draugystė. Todėl viršeliai bus ir tokie, ir tokie: Aukšakulniai ir Bijūnas, tai kas gi jūs esate per moteris? Ar aukšakulnių ar bijūnų tipo?? Išsirinksim. Aš manau, imsiu abi… cha, cha, cha! Gal, sakau, reikės padaryti kokį asmenybių tipo išaiškinimą, kokios moterys renkasi bijūną, kokios aukšakulnius…

Ir dar viena naujiena – gražumais iš planuotės galėsite pasipuošti savo kompiuterių ir mobiliųjų ekranus. Tereikės pasirinkti, kuris labiausiai patinka ir atsisiųsti.

Planuotė mano rankose ir dabar keliauja visur, kur reikia, kad pasiektų visas bijūnais pasidabinusias, aukšakulnius įsiavusias moteris. Jau yra mūsų elektorininėje parduotuvėje ir jei dar nerasite savo knygyne ar pekybos centre, žinokite, kad greit atvyks.

Gerų dalykų per daug nebūna, tai štai čia įdėjau paveikslėlius, kurie ir mano naujojoje planuotėje yra. Dailininkės iš Umpapa, Ingos Gilės nupiešti, jie dabar gali lengvai persikelti į jūsų kompiuterių darbastalius ar papuošti telefono ekraną.

Šiaip su visokiomis technologijomis mano santykiai nėra labai artimi, bet tikrai tikiu, kad jums pavyks persikelti visus šiuos gražumus ant savo ekranų, kokie jie bebūtų. Žinantys žmonės sako, kad telefonams labiau patiks 700×1200 raiška, o kiti du paveikslėlių dydžiai labiau skirti kompiuteriams.

Tai puoškitės ir gražinkitės tuo, kuris patinka labiausiai.

Dydžiai: 1920×1080 | 1024×768 | 700×1200

Dydžiai: 1920×1080 | 1024×768 | 700×1200

Dydžiai: 1920×1080 | 1024×768 | 700×1200

Dydžiai: 1920×1080 | 1024×768 | 700×1200

Varškės pyragai visada yra labai gerai. Tik va, varškės yra, aišku, labai daug ir mes ją mėgstame. Visi tie cheescake‘ai labai išpopuliarėjo ir visos kavinės dabar siūlo savo. Cheesecake’ai yra daromi iš grietinėlės sūrio (a la „Philadelphia“), iš grietinėlės, kuri galvoja esanti sūris („Mascarpone“) ir iš liesosios jos sesės („Ricota“). Ir dar iš varškės. Niekas nepralenks Vilmos obuolių ir varškės pyrago. Taip pat panašus su braškėmis. Ir šiaip, turiu pasakyti, kad sūrio pyragas yra labai lengvas padaryti dalykas. Aš, pavyzdžiui, savąjį kepiau šeštadienį taip: pradėjau iš ryto, per pusvalandį viską padariau, tada pašoviau 20 minučių, išjungiau, išlėkiau su reikalais. Palikau jį atvėsti ir baigti kepti, pabaigai tik bananus su riešutais uždėjau ant viršaus. Viskas!

Atrodo gerai, skonis irgi geras, tai ko gi nekepti tų sūrio pyragų. Aš, tiesa, padariau mažai saldų, jūs galite pasisaldinti labiau. O padui naudojau sausainių mišinį: pusę imbierinių „Selga“, kita pusė „Gaidelio“ ir tada dar sūdytų riešutų. Va štai, ir padas. Pyrago viršaus masę dariau iš tos tikrai prieinamos, puikiai pertrintos „President“ varškės. Nes taip greičiau, nei vargti ir malti mūsiškę varškę, bet, aišku, galima ir paprastą pertrinti per sietelį labai gerai.

Bet šį kartą ir be to receptas.

Višta – mūsų stalų dažniausia viešnia. Ją mėgstu aš, mano vaikai ir, tiesą sakant, nepažįstu nieko, kas nemėgtų vištienos. Net ir mano receptuose jūs dažniausiai dairotės, ką gi gaminti iš vištos. Kalakutas taip pat labai sveikas paukštis, tinka jis ir ką tik praėjusiai Padėkos dienai ir nebūtina jį visą kepti, užtenka ir kalakuto kojos. Bet višta į pirkinių krepšelį patenka daug dažniau, tai ir fantazijos jai gerokai daugiau reikia, nes juk visiems norisi kartais naujovių.

Tai tikrai, manau, kad naujove daugeliui taps mano rytojaus laidos svečio, talentingo virėjo, restorano „Lauro lapas” vyriausiojo virtuvės šefo Evaldo parodytas nematytas dalykas – morkų išrūkymas. Kaip koks išvarymas skamba, bet iš tiesų tai atvirkščiai – iš morkų niekas nieko nevaro, tik pagerina jas nuostabiu kadagio dūmo kvapu. Ir tai tikrai galima pasidaryti ir namuose. Tos morkos labai tinka sriubai ir ne tik.

Dar viena mįslė – ką daryti iš vištos likučių. Jų tikrai dažnai lieka kitai dienai ir labai gerai, kad lieka, nes galima pagaminti gardžias, daržovingas ir vitaminingas salotas, kuriose višta derės ne tik su daržovėmis, bet ir su rupaus malimo riešutų sviestu.

Višta dar labai geras paukštis, nes tinka ir paprastiems šeimos pietums ir svečiui sutikti. Jeigu laiko pasiruošti yra daugiau, galima pasigaminti vištienos suktinuką, tokį, kokį mano laidoje rytoj gamins virtuvės šefas Evaldas.

O jei laiko mažiau arba norisi ant stalo patiekti visą paukštį, tiks lietuviškų motyvų įkvėpta višta – su džiovintais baravykais ir kmynais. Šalia dar galima įtupdyti šaukštą žirnių ir moliūgų košės su šalavijais.

Na, bet ryškiausias mano džiaugsmas ir didžiausias šio sezono atradimas – rytojaus laidos debiutantas – Jaunųjų virtuvės šefų konkurso, kurį skelbėme sezono pradžioje, laimėtojas – dvylikametis vilnietis Deividas Latyšovič.

Deividas, kaip ir kiti konkurse dalyvavę vaikai, atsiuntė man laišką. Jis rašė, kad labai mėgsta gaminti ir daro tai kone kasdien. Dar rašė, kad labai domisi užsienio virtuvės šefais, pavyzdžiui, Gordonu Ramziu, Jamie Oliveriu ir Graham Ellijotu, dažnai žiūri jų laidas per youtube ar televiziją. Mano laiškas, kad kviečiu pasifilmuoti laidoje, Deividą pasiekė paskutinę akimirką, kai jau galėjo būti taip, kad mes nebūtume susitikę. Bet aš tikiu, kad visada įvyksta tai, kam įvykti lemta.

Visi vaikai, kurie buvo atvykę į mano virtuvę ir dalyvavo konkurse, yra ypatingi ir išskirtiniai, bet apie Deividą truputį kita kalba. Nežinau, kaip ten buvo, ar dėl to, kad buvau pavargusi, ar šiaip, man intuicija pašnibždėjo, kad man reikėtų pasitraukti, aš to niekada nedariau, ir tai buvo pirmas kartas, kai aš pasitraukiau už kamerų ir sakiau: „Deividai, gamink vienas, aš prisijungsiu vėliau“. Ir jis tiesiog sužibėjo! Ir labai gerai, nes nuo pirmos akimirkos, kai Deividas stojo prieš kameras ir pradėjo kalbėti… aš netekau žado!!!

Ar esate matę tikrų tikriausią talentą??? Tokį, kuris žiba kaip deimantas nuo pirmos akimirkos? Deividas kalbėjo ir elgėsi taip, lyg jau turėtų savo kulinarinę laidą arba bent jau būtų filmavęsis tūkstantyje laidų prieš tai. Bet ne! Tai buvo jo pirmas kartas. Ir tokia nustebusi, nudžiugusi ir apšąlusi aš buvau visą laiką, kol jis gamino azijietišką vištieną su keturiomis daržovėmis, taip viskas buvo profesionalu, išsamu, įdomu ir, žinoma, skanu. Pamatysite rytojaus laidą ir suprasite, kad nė kiek neperdedu.

Aš visada džiaugiuosi visais vaikais, kurie mėgsta kažką virtuvėje nuveikti, nesvarbu, ar jie vaflius kepa, ar žagarėlius, ar Napoleoną. Svarbiausia – jausti džiugesį ir bendrumą.

Keptai vištai su baravykais reikės: vištos, saujos džiovintų baravykų, 1 kupino šaukšto „Alvo“ kmynų, 1 šaukštelio „Alvo“ penkių grūstų pipirų mišinio, 1/3 šaukšto „Alvo“ ciberžolės , nepilno šaukšto druskos, 1 svogūno, 1 morkos. Žirnių ir moliūgo risoto reikės: 240 g geltonųjų skaldytų žirnių, 1 lauro lapo, 1 saliero lapkočio,pusės morkos, 1/2-1 svogūno, 500-600 g moliūgo, 20 g sviesto, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, saujelės šalavijo lapelių, druskos.

Taigi, mielieji, laidos „Visa tiesa apie vištą“ receptai jau sugulė vaizdo receptų svetainėje www.beatosvirtuve.lt/video. Beje, ten rasite ne tik laidoje matytus keturis receptus, bet dar du labai gerus filmukus, kurie netilpo į mano laidą.

Labai dažnai manęs klausia, kaip gi teisingai vištą namuose išpjaustyti arba kaip išvirti tikrą, sodrų, gražų vištienos sultinį. Dėl to ir pasikviečiau į laidą vieną talentingiausių virėjų, restorano „Lauro lapas” vyriausiąjį virtuvės šefą Evaldą – jis tik čakšt čakšt, vištą išpjaustė ir pamokė, kaip tą tobuląjį,restoraninį sultinį išsivirti. Ne paslaptis, geras sultinys – tai bilietas į skaniausią sriubą, gerą padažą ir valgytojų širdis. Restorane tokį sultinį verda pernakt, o namuose galima ir trumpiau, tik reikia žinoti, ko dėti ir kaip sultinį daboti. Tai va video svetainėje dar rasite du filmukus, kaip supjaustyti vištą ir išvirti skaniausią sultinį. Tikrai nesušalsit!

Deivido vištienai kinietiškai reikės: 200-300 g vištienos filė, 1 šaukšto aliejaus, 1/2 cukinijos, 1 morkos, 1 česnako skiltelės, imbiero šaknies, pusės svogūno, po 1/3 įvairiaspalvių (geltonos, žalios, raudonos) paprikų, sezamo sėklų, 1 šaukštelio sojos padažo, 3-4 šaukštų medaus, 6 šaukštelių pomidorų padažo, konservuotų kukurūzų, 1 pakelio ilgagrūdžių ryžių.

Kaip teisingai supjaustyti vištą

Vištienos suktinukui reikės: vištienos šlaunelių mėsos, vištienos filė, sviesto, čiobrelių, druskos, pipirų, aliejaus. Rūkytų morkų sriubai reikės: 2-3 virtų morkų, bekvapio aliejaus ar tirpinto sviesto, kadagių dūmų, vištienos sultinio, druskos, baziliko lapelių papuošimui.

Salotoms su virta vištiena reikės: 1 obuolio, pusės citrinos, pusės pekino kopūsto, 1 morkos, pusės kaliaropės, pusės ilgavaisio agurko, 1 aitriosios paprikos, 100-150 g sūdytų kepintų žemės riešutų, 100 g saulėgrąžų, kalendros lapelių papuošimui. Padažui reikės: 1 šaukšto žemės riešutų sviesto, 3 šaukštų sojos padažo, 1 šaukšto rudojo cukraus, 1 šaukšto aliejaus, 1 šaukšto baltojo vyno acto.

Kaip išsivirti skanų vištienos sultinį. Virtuvės šefo Evaldo Juškos ir Beatos pamoka.

Ši savaitė, kaip visuomet, buvo kupina naujienų ir reikalų, bet šiaip, iš esmės, ji buvo, galėčiau sakyti, netgi poilsinė tokia. Todėl, kad atšaukiau kelionę į Londoną, tiesiog nebegalėjau važiuoti. Ir todėl leidau sau dvi dienas neiti į loftą ir tiesiog būti su vaikais ir namais, ir netgi leidau sau nueiti į naują kavinę, bei pabūti su draugais – testavome naują „Jurgis ir Drakonas“ vietą… Nebuvo viskas jau taip lėta ir ramu, nes laukė dar ir amerikietiška Padėkos diena pas draugus bei ilga kelionė į Telšius. Tiesa, dar turiu paminėti, kad vaikai turėjo draugų nakvynei ir galų gale suspaudė šaltis, privertęs prisiminti, kur padėtos pirštinės. Taigi, apie viską nuo pradžių.

Gal pradėsiu nuo medalių. Ne, aš jų negavau, bet medalius iš pasaulinio virėjų čempionato parsivežė visos keturios ten dalyvavusios Lietuvos virtuvės meistrės: Aldona Gečienė – auksas, Honorata Lyndo ir Liucija Makovska – sidabras, o Halina Višnevskaja – bronza!!! Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija savo garbingas ir talentingas nares pagerbė, kaip ir priklauso, gėlių puokštėmis. Jos nerelios, tos moterys. Nors nebūtina nei važiuoti, nei nervintis, bet jos kas dveji metai vis tiek, va, stengiasi ir savo jėgas išbando. Tik mažas priminimas, kaip mes turėtume gyventi ir visada sau nepamiršti suorganizuoti iššūkių, taip išlaikydami šviežią „kraują“ ir protą.

Nauja kavinė „Mood Makers“ ant Vokiečių gatvės kampo, pakeitė tokį keistą, drapiruotėmis bei kandeliabrais su kutosais stebinusį restoraną „SI“. Nežinau, kas ten lankydavosi, bet dabar galų gale atsidarė langai ir ten visus kviečia šviesi kavinė – kurioj, DĖMESIO, turbūt geriausios kainos kava Vilniuje. Aš vis nepaliauju stebėtis plėšikiškomis kavos kainomis Vilniuje, tai čia, žinokite, cappuccino kainuoja kiek daugiau nei 5 litus. Eisiu su vaikais, dabar tai buvau su draugu ir mus pavaišino pyragėliais. Juos suvalgiau vakare.

Tą pačią dieną draugus sukviečiau į naujo „Jurgis ir Drakonas“ restorano ir krosnies testavimo vakarą. Naujas JD yra Ogmios mieste. Didžiulis. Ir krosnis neeilinė – jos dydis, kaip mažos virtuvės. Iš draugų pinigų neėmėme, bet prašėme paaukoti „Maisto bankui“, ir aš dar vieną būdą žinau, kaip išleisti pinigus, kad pradžiugintų tuos, kuriems reikia džiugesio. Papasakosiu vėliau. Bet va, kaip leidome laiką. Smagiai.

O čia, prašau, ir selfis su mano salotomis. Nesigyriau, bet JD vis pametėju receptų salotoms ir sriuboms. Štai čia – ir Pylimo, ir Ogmios restorane yra mano salotos su mango ir feta, ir parmos kumpiu (šių salotų variacija yra ir mano receptuose), receptas dar iš antrosios knygos. Ir patys galite namie pasidaryti.

Ketvirtadienis  – padėkos diena. Padėkos diena yra grynai amerikietiška šventė. Švenčiama paskutinį lapkričio ketvirtadienį. Beveik tokio pat svarbumo, kaip ir Kalėdos. Kiti sako, kad net svarbesnė. Anglijoje niekada nešvęsdavome ir negaudavome pakvietimų, nes visi amerikiečiai draugai skrisdavo namo šios šventės minėti. O va, persikrautėme į Lietuvą, ir štai, jau antrus metus švenčiame su draugais amerikiečiais. Štai, prašau, Simona kuri pakvietė…

…Ir Douglas, kuris iškepė kalakutą.

Štai, kaip atrodė mano lėkštė. Visi atsinešė kažko. Aš tempiau bulves žąsies taukuose ir penkias įvairias daržoves.

Savaitgalis. Jau turiu Agnės Gilytės knygą „Spintologija“! Čia toms, kurios kaip ir aš, neturi, ką apsirengti… Cha, cha,cha, iš tiesų tai Agnės knyga yra lengvas būdas padėti susigaudyti savo spintoje ir priimti geresnius sprendimus, kai apsipirkinėji ir rengiesi.

Šeštadienis – Telšiai. Sako, labai gražus miestas, tiek, kiek mačiau – tikrai nemelavo. Ir žemaičiai – svetingi, ir mieli. Įžiebėme pagrindinę miesto eglę – čia transliavome „Išsipildymo akcijos“ finalui.

Dalyvavome ir spalvoto meduolio iniciatyvoje, štai čia, prašau, manieji.

Vaišino tortu su Džiugo sūriu, aišku, nes jų Džiugas iš tų apylinkių yra kilęs.

Senamiesčio kavinėje: daržovių sriuba ir dosni skanios silkės lėkšt

O čia ir pagrindinis herojus – Mantukas. Jo istoriją, net neabejoju, matėte. Dėl tokių vaikų reikalingi pinigai. Mantas labai guvus, drąsus, jo broliai ir seserys smagūs ir mieli. Nors gyvenimas iš jų atėmė brangiausius žmones – močiutę ir mamą – esu sužavėta, kaip nuoširdžiai jais rūpinasi jų bendruomenė ir miestas. Ir štai dabar, per „Išsipildymo akciją“, ir jūs visi.

Pastarosiomis savaitėmis Karolius paprastai surašydavau sekmadienį, kai Izabelė katekizmo pamokoje (lankome ir ruošiamės Pirmajai komunijai). Tai man geras laikas viską susumuoti. Ir išgerti kavos ramiai.

Naująją savaitę pasitinku su didžiausiu jauduliu, nes laukia daug įdomių naujienų!!!

AČIŪ, kad skaitote. Neskaitytumėt, nerašyčiau.

Dar noriu su jumis tokia savo gyvenimo tendencija pasidalinti. Man niekada nepavyksta išeiti iš namų nešinai tik rankine ir dar tokia, žinote, maža. Visokių ten yra pasakymų ir teorijų, kad moteris, kuri su savimi tempiojasi daug daiktų yra lengvai išprotėjus. Tai aš tokia esu jau nuo neatmenamų laikų, aš visada su terbomis, visada su nešuliais, jei ne savo, tai vaikų. Man visada reikia su savimi nešiotis visokias sukneles ir rūbus, paltus ir švarkus, o kur dar paskui būna visokia literatūra ar trūkstami ingredientai, kuriuos tampau iš namų į loftą, ir atvirkčiai. Labai retai aš iš namų išeinu lengvai. Dažniausiai išeinu su nešuliais. Tai štai, prašom, šią savaitę fotkinau save – moterį kupranugarį – koridoriuje. Prašau.

Pirmadienis. Man tašė ir Izabelei tašė (ten jos natos popamokinei veiklai), ir dar terbelė, kurioje yra kosmetika ir ingredientai.

Antradienis. Filmavausi TV3 Naujųjų metų koncerte. Tempiuosi savo batus ir sukneles. Ir vėl terbelėje reikalai visokie reikalingi. Plius, aiškum mano talpioji mėlyna rankinė.

Trečiadienis. Be nuolatinių daiktų, dar ir virėjų asociacijos švarkas, nes važiavau pasveikinti nugalėtojų šefių.

Ketvirtadienis. Pasiėmiau paltą iš Kukla Box, su kuriuo filmavausi šeštadienį. Lou Lou Et ou paltas labai gražus

Penktadienis. Vaikai išlėkė pusnuogiai, tai tempiu dar ir jų striukes ir šalikus.

Šeštadienis: labiausiai apsikrovus. Išvažiuoju į Telšius. Megztiniai, kosmetika, žurnalai paskaityti, obuoliai pagraužti, knygos ir kalendoriai, Mantuko šeimai dovanų ir dar, aišku, rūbai, kuriuos būsiu apsirengus, net nusifotografuoti viską laikydama negaliu.

Šią pasaką pradėsiu nuo to, kad gyvenime kaip ir pasakose netrūksta stebuklų – kaip gi kitaip pavadinsi rožinės „Beatos virtuvės“ duonos kelią iki jūsų namų… Net didžiausios mano svajonės nenešė manęs taip toli, kad didžiausia duonos kepykla Lietuvoje iškeps duoną visai Lietuvai, nesitikėjau, kad tai iš tikrųjų ims ir įvyks.

Bet įvyko! Duona rožinėje pakuotėje praėjusį rudenį pasiekė lentynas. Ir buvo jos dvi sesės: viena – sumuštinių duona su sėklomis „Beatos virtuvė“, kita  – šviesi duona su rugiais. Visgi, kaip ne vienoje pasakoje būna, likimas sesėms skyrė labai jau nevienodą gyvenimo kelią.

Viena šovė ant jūsų pusryčių bei užkandžių stalo ir susižėrė begalę komplimentų ir simpatijų. Pamėgta giminių, draugų ir kaimynų, gurmanų ir paprastų Lietuvos žmonių sumuštinių duona su sėklomis  „Beatos virtuvė“ tapo nuolatine viešnia ir mano namuose… Žodžiu, jei viena sesė šovė į karjeros aukštumas ir šildėsi šlovės bei pripažinimo spinduliuose, tai kita seselė – duonelė gyveno ramų sėslų ir pastovų gyvenimą (kalbu apie šviesią duoną su rugiais).

Bet  štai ir jos gyvenime atėjo ta lemtinga akimirka, tas momentas, kai, žinote, imi ir nusprendi atgimti iš naujo ir taip pakeisti save, kad nustebintum ne tik pats save, bet ir visus aplinkinius. Taip nutiko ir šviesiajai duonai su rugiais.  Visą praėjusią vasarą ramioji duonelė ieškojo savo naujos formos bei skonio ir pagaliau apsisprendė, koks bus jos kelias ant jūsų stalo.

Ir štai ji – juoda duona su sėklomis „Beatos virtuvė“ jau pasiruošusi save iš naujo jums visiems pristatyti. Čia dominuoja ruginiai miltai ir sėklos, kurių gausumu iki šiol negaliu atsidžiaugti. Saulėgrąžos, linų sėmenys, moliūgų sėklų branduoliai sudaro net trečdalį šios duonos svorio.

Be to, juoda duona su sėklomis „Beatos virtuvė“ yra maloniai salsva. Šiai duonai saldumo suteikia jau nuo senų senovės naudojamas plikymo metodas. Taip pat maloniai salsvo skonio suteikia salyklas, o ir sėklos taip pat yra natūraliai saldžios. Taip kad ta duona yra tokia, kad imi ir valgai ją vieną. Tikrai. O lengvai paskrudinus ji dar skanesnė…

Žodžiu, tikrai tikrai tikrai skaniausia juoda duona… Ačiū „Vilniaus duonai“ už kantrybę ieškant geriausio naujo skonio ir rūbo juodai duonai su sėklomis „Beatos virtuvė“

Džiaugiuosi šiuo atsinaujinimu ir noriu kad jūs paragautumėt ir parašytumet kaip jums ji? Ką manote? Su kuo ji jums labiausiai tinka ir patinka? Siųskite nuotraukas beatai@beatosvirtuve.lt ir visos pasidalinsime FB – padarysime albumą, smagu dalintis. O pabaigai, penkių geriausių idėjų autorius apdovanosime šeimos kalendoriais! Tai rašykite iki kito pirmadienio.

Kad būtumėte matę… Tiksliau, kad būtumėte žinoję, kaip jau man niežėjo nagai! Tai tik dėl to, kad turėjau reikalų vežioti vaikus, nepasišoviau nulėkti į spaustuvę pasiimti žurnalo kuo pirmiausiai. Ir dar dėl to, kad Laura nepasakė, nes sakė, nusiramink, leisk žmonėms supakuoti. Bet tai kaip susiturėti, kaip išsilaikyti, ir nenusisukti galvos iš susijaudinimo beigi nekantrumo, kai atrodo melejardas skruzdėlių vaikšto nugara. Tai ŠTAI ŠTAI ŠTAI AŠ JĮ TURIU LAIKAU RANKOSE, IR JIS NUOSTABUS, GALĖČIAU IŠSIVOLIOTI SNIEGE (gaila, kad jo tie mažai), galėčiau šokti valsą su mešką ir įsimylėti Kalėdų senį, beigi nusimegzti eglutę – štai jis mano rankose. Ir taip tai oficialu, ir tikriau nei tikra, ir akivaizdus pavyzdys, kaip pasiryžimas ir nenuilstamas darbas ir palaima iš aukščiau – turėti stebuklingas moteris, kartu dirbančias. Štai jis, jūsų Kalėdų pagalbininkas gyvas  ir sveikas! Tai aišku, kad neramumo buvo ar nepasiliko kokių klaidų beigi nesusipratimų? Ar nebus kokia silkė prie kūčiukų įsitaisiusi. Bet viskas taip kaip turi būti. Viskas tikra, mano virtuvėje pagaminta ir mūsų fotografių įamžinta …

Dabar žurnalas visas pasipuošęs, naujas, sugulęs ant specialiai parinkto popieriaus iškeliavo sunkvežimiais ir karučiais į prekybos vietas, kad jus pasiektų ir jau tikrai jis yra ir didelėse parduotuvėse, ir spaudos kioskuose.

Kvėpuojam kvėpuojam nebesprigstam. O dabar ramiai. Susikaupiam, ištiesinu nugarą, įkvėpt, iškvėpt – žurnalas. Koks jis?

Taigi esminė informacija yra tokia: kodinis žurnalo pavadinimas – KALĖDŲ pagalbininikas, jis yra tam, kad viskas būtų vienoje vietoje.  Todėl, aišku, pagrindinė tema – Kalėdos! Kalėdos ir žiema. Žurnalas dabar atstovauja žiemą. Žiemos pagrindinė šventė juk ir yra Kalėdos…Juk yra visokių šeimininkių, ir tokių, kurios pirmą kartą ruošia šventes savo namuose, ir tų, kurios nieko neruošia, nes važiuoja pas anytą, tik sakė pyragą nusiveš, yra ir tokių, kurios važiuoja pas sesę ar puseserę į Angliją ar net Gvatemalą – tai jos nusiveš dovanų, ir žinoma,  yra  jau aštuoniolika metų pas save Kūčias ir Kalėdas švenčiančių, tai čia ir toms, ir anoms, ir visoms.

Taigi, tikėkitės ten rasti: silkę, paukščius, desertus. Taip taip taip tikrai receptų yra ir bus, daug, nesuskaičiuoju kiek. Atsimenate buvau Italijoje mokytis gaminti ledus? Tai va, daugiausiai receptų surašiau ten. Kai visi eidavo į miestą po pamokų,aš prieš vakarienę sėdėjau ir rašiau, žiūrėjau į Viduržemio jūrą (kai ją mačiau – ryte) ir rašiau. Tikiuosi pajusite?  :))

Bus ne tik receptų. Tikrai gausybė patarimų kaip patiems pagaminti dovanas, kaip jas supakuoti, ką veikti su vaikais Kalėdas ir kaip puošti namus.

Apimtis? Žurnalas bus apimus, tai yra apčiuopiamas, bet toks, kokį būtų galima patogiai vartyti! Viso – 112 puslapių.

Kaina. Ji man yra svarbi, nes norėjau, kad žurnalas būtų prieinamas ir pasiektų kuo daugiau skaitytojų. Todėl kainuos truputį daugiau, nei dažniausiai perkami savaitiniai žurnalai (pavyzdžiui, „Žmonės“), bet mažiau, nei storieji blizgieji moteriški - 5.99Lt.

Tai va, daugiau nenoriu nieko anonsuoti. Tik pasakysiu, kad tai mano seniausia svajonė, kuri pagaliau išsipildė…

Mano merginų komanda (kaip keista, nė vieno vyro nepriėmėme į komandą…) viską, praktiškai, rankomis padarė ir todėl, kad buvo tiek daug to rankų darbo ir gero jausmo, net neabejoju, kad pajusite tą gerumą, kurį siunčiame jums šio žurnalo puslapiais.

Šis žurnalas buvo kuriamas man, mano sesei, mano draugėms ir jums – mano mylimiausioms, geriausios skaitytojoms. Imkite ir skaitykite!

Esu tikra, kad pasigaminti šituos nulinių kalorijų triufelius yra žymiai lengviau nei tuos – su kalorijomis. Ir ne todėl, kad esu natūralios kosmetikos gamintoja, o todėl, kad tai padaryti tikrai paprasta… Ir dar esu tikra, kad jus, kaip ir mane, prieš Kalėdas apima manija – šiais metais dovanas, bent mažytes, gaminsiu pati!

Nesakysiu, ar kasmet man pavyksta. Tačau šiais metais turiu nemažą viltį, kad tikrai pavyks. Jei ir jūs turite panašių norų, pasidalinsiu savo planais – draugėms gaminti vonios triufelius! Kai perskaitysite receptą, sutiksite, kad net nepamėginti jų pasidaryti būtų net truputį gėda, taip viskas paprasta. O dar, kai žinai, kad ištirpinti karštoje vonioje jie suminkština vandenį, kartu ir odą, paskleidžia malonų aromatą ir veikia aromaterapiškai. Taip pat pamaitina odą, nes juose gausu kakavos aliejaus, kuris žiemą nepakeičiamas, ypač, kai juo lepinama drėgna oda.

Į tokius triufelius galite pridėti papildomų priedų pagal savo norus. Šiek tiek molio pavers vonią detoksikuojančia, šiek tiek levandų – raminančia, šiek tiek šaltalankių aliejaus – raminančia odos sudirgimus, ir taip be galo, be krašto. Tereikia fantazijos ir į mažytį daiktelį sutalpinsite didelį malonumą.

Dar viena gera žinia, kad beveik visas sudėtines dalis rasite savo virtuvėse. Vienintelis, dėl kurio galbūt reikės užsukti į aliejaus parduotuvę – kietasis kakavos aliejus (dar vadinamas sviestu). Kita vertus, jei mėgstate suktis virtuvėje, neabejotinai reikalų aliejaus parduotuvėse turite dažnai.

5 mažiems „šokoladiniams“ triufeliams reikės

58 g valgomosios sodos

50 g kietojo kakavos aliejaus (sviesto)

25 g citrinų rūgšties

17 g kukurūzų krakmolo

4 g (maždaug arbatinio šaukštelio) kakavos miltelių

eterinio aliejaus (kvapą rinkitės pagal savo pomėgius)

anyžių žvaigždžių (arba bet kokių prieskonių papuošimams)

Gamybos procesas

•  Išlydykite kietąjį kakavos sviestą, naudodami metodą „indas inde“, kaip parodyta nuotraukoje. Taip aliejus neįkais per daug ir nepraras savo gerųjų savybių, neprisvils prie puodo kraštų.

•  Ištirpdytą aliejų sumaišykite su soda, citrinų rūgštimi ir krakmolu. Jei darote „šokoladinius“ triufelius, įdėkite ir kakavos miltelių (jei norite ryškiai geltonų triufelių, įmaišykite šaltalankių aliejaus), šiame etape maišomos ir kitos sausos sudėtinės dalys, jei planuojate jas naudoti – molis ir pan. Viską gerai išmaišykite.

•  Masei šiek tiek pravėsus, bet dar nepradėjus stingti (!), įlašinkite pasirinkto eterinio aliejaus. Jei lašinsite į per karštą masę, kvapas greičiau išgaruos.

•  Kvapnią masę supilkite į pasirinktą formelę. Aš naudojau vienkartines plastikines taureles, iš kurių vėliau lengva išimti triufelius, jas tiesiog sulaužant. Formai išgauti puikiai pasitarnaus ir silikoninės formelės sausainiams ar saldainiams (nuo to priklausys ir triufelio dydis).

•  Supylusios masę į formeles galite ją puošti – rožių žiedlapiais, anyžių žvaigždėmis, pipiriukais, kadagių uogomis (tik visada prisiminkite, kad puošti reikia saikingai, kad vėliau tie papuošimai neužkimštų kanalizacijos).
•  Aš šį kartą dar sugalvojau pagaminti ir „šokoladinį“ ežį voniai. Tam panaudojau geležinę sausainių kepimo formelę, kuri šiek tiek nepatogi, nes neturi dugno ir vėliau triufelį buvo gana sunku išimti – reikėjo jį „palaužyti“ prie kraštų, kad atšoktų nuo formelės. Bet turinčios kantrybės, galite paeksperimentuoti. Savajam ežiui panaudojau kelių spalvų masę.

•  Išpilstytus ir papuoštus triufelius su visomis formelėmis sudėkite į šaldytuvą sustingti. Priklausomai nuo dydžio, maždaug per 40 min. gaminys sustings ir… Viskas!

Linkiu Jums gražių švenčių ir geros nuotaikos, bei kūrybinės mūzos rūpinantis kalėdinėmis dovanomis. O kad nebūčiau tik pamokslautoja, „Uoga Uoga“ vardu noriu steigti kalėdinių prizų ir jums! Trys iš jūsų laimės mūsų gaminamą natūralią pudrą arba skaistalus su gintaru. Patinkančią spalvą galėsite išsirinkti pačios mūsų salelėse arba internetinėje parduotuvėje.

Lena Sokolovska yra viena iš natūralios kosmetikos „Uoga Uoga“ įkūrėjų ir knygos „Gaminame kosmetiką namuose su Uoga Uoga“ autorių.

Ar jums nebūna tokio beprotiško noro – „kaip noriu! Kaip noriu! Kaip įdomu! Ir to noriu, ir ano, ir trečio?“ Aš vis dar atsimenu kvapą to naminio scrub’o, kurį man praėjusiais metais padovanojo Vesta – mūsų draugė ir kolegė. Tai va, namų gamybos kosmetika yra jėga! Ir nors aš esu tik jogurtą bei kefyrą su agurkais, ir alyvuogių bei kokosų aliejų naudojusi tiems reikalams (t. y. – namudinei kosmetikai ir priežiūrai), bet mokėti pasidaryti dovanų iš virtuvės, kurios nebūtinai yra valgomos, yra, taigi, nerealus dalykas! Tikrai, todėl gi LABAI džiaugiuosi, kad svečiuojasi pas mus Uoga Uoga su Lena ir ten dovana iš virtuvės, ir be kalorijų. Cha, cha, cha, imkite ir darykite. Ir Kalėdoms dovanoms tikrai tiks. Aš užsinorėjau labai, bet ar pavyks, čia jau kitas klausimas…