Sekmadienį laidoje aš būsiu laukuose ir pievose. Kai galvojome apie filmavimo vietas, labai norėjau, kad jos įkvėptų ir mus, ir jus. Žinau, kad aplink mus yra daug grožio, gerų iniciatyvų ir nuostabių spalvų bei kvapų.

Apie Levandų kaimelį ir jo įkūrėją Jūratę Lankauskaitę-Kregždienę turbūt jau girdėjote, nes Jūratė tikrai daug dėmesio sulaukė, tad laidoje aš nagrinėsiu ne levandų krūmelius, o prancūzišką virtuvę. Kaip visada, patiekalus aš renku pagal save ir sau. Kas man patinka ir tinka, tą drąsiai galiu rekomenduoti ir jums.

Šią laidą nufilmavome labai maloniai. Tiesa, vėjas plaikstėsi kaip reikiant, aplinkui debesis gainiojo, tai pastebėsite, kad kartais saulė, kartais – debesys. O įdomiausia, kad tie debesys porą kartų taip grėsmingai artėjo, kad kartą net užlijo… Bet laida buvo nufilmuota, ir sakyčiau, kad ne su lietum, o su vėjeliu – viskas ėjosi kaip iš pypkės, smagiai ir maloniai. Jūratės kaime man patiko, namo parsivežiau levandų vandens, kuriuo vis purškiu savo ir vaikų miegamuosius. Man levandų kvapas yra toks labai labai… Atsimenu, kai praėjusį sezoną filmavom laidą su Edgaru Montvidu, tai jis man buvo padovanojęs maišelį su levandų žiedeliais, tai vis uostydavau jį kiekviena proga, kai tik pasitaikydavo.

Dar esu pamėgusi tokią labai malonią ir raminančią arbatą: ramunėlės, levandos ir mėtos.

Gero jums drybsojimo lovoje ar tiesiog gero savaitgalio, laida sekmadienį 10 val. ryte.

Tiems, kuriems reikia tikslumo, tai galiu pasakyti, kad laidoje bus visu savo prancūziškumu dvelkiančių ir daržovių, ir mėsos, ir desertinių patiekalų.

Gaminsime klasikinį prancūzišką daržovių troškinį, tradicinę Provanso užkandėlę tapenade, kepsime rimtą ūkišką apkepą su bulvėmis.

Laidoje taip pat matysite, kaip ruošiama Provanso įkvėpta višta, kepta puode, kaip greitai pagaminti avižinius sausainius su levandomis ir, žinoma, jūsų dėmesiui prancūziškas pyragas-tartas: trapus krepšelis su varškės kremu ir avietėmis.

O trumpą sekmadienio laidos anonsą pamatysite čia:

The post Šį sekmadienį TV laidoje: Prancūzijos įkvėptas grožis akims ir malonumas kūnui, skonis – širdžiai ir skrandžiui appeared first on Beatos virtuvė.

Tai ar žiūrėjote? Ar įsikvėpėte naujo vėjo?

Kai iš už lango į namus savo nagus kiša ruduo, pasigaminkite rimtus sekmadienio pietus. Jūsų dėmesiui Provanso įkvėpta višta, kepta puode ir rimtas ūkiškas kiaulienos apkepas su bulvėmis, arba Kaip jas valgydavo kepėjai.

The post Pora receptų iš prancūziškos TV laidos appeared first on Beatos virtuvė.

Pats Arvydas Sabonis kažkada yra sakęs, kad jam geriausi prieskoniai yra pipirai ir druska. Turbūt šis jo posakis atspindi tūlą lietuvišką virtuvę, nors aš nesutikčiau, kad lietuviai prėską maistą valgo.

Sakyčiau, per pastaruosius dešimt metų prieskonių lentynose įvyko revoliucija – ten prieskoniai kaip vaikai pliaže prie ledų ar jaunimas prie baro stumdosi pečiais, alkūnėmis ir kulnais vienas į kitą spiriasi. Mane kartais net siutas paima prie tos lentynos, nes tiek visko prisigrūdę.

 Aš nepamirštu savo ir sakau, kad mažiau neretai yra daugiau. Tikrai ne tas geriausias virtuvėje, kuris beria ir maišo viską iš eilės – a la improvizuoja, o tas, kuris įsiklauso ir neperspaudžia. Visada laimi tas, kuris atsargiai, su atitinkamu švelnumu gerbia produktą ir renkasi kokybiškus ingredientus papildomam skoniui suteikti. Berti visko iš eilės į puodą tikrai nereikia, o gerai pagalvojus, tai galima sėkmingai virtuvėje vadovauti su kokia 10 solidžių prieskonių.

Prieskoniai – ne kepsnys, jų reikia nedaug, bet visuomet verta atkreipti dėmesį į kokybę. Mano pačios prieskonių stalčius toks, kad, kaip sakydavo mano mama, velnias koją nusilaužtų. Nors tikrai neturiu tokios gausybės, kaip mano draugas Martynas. Jo stalčiai, tai kaip koks turgus, nes jis tempia iš visų kelionių kiek paneša ir kiek nepaneša. O aš neseniai iš Zanzibaro atsivežiau visai neprastą maišelį gvazdikėlių ir ryšulėlį vanilės – jos Lietuvoje gaunu sunkiausiai. Nenuostabu, juk vanilė priklauso brangiausiems pasaulio prieskoniams ir Lietuvoje kol kas nėra labai paklausi. Bet va štai vieną kartą, kai labai ieškojau, tai atkreipiau dėmesį, kad ir Lietuvos parduotuvėse vanilės ankštis siūlo „Kotányi“ prieskonių vardas.

Beje, visai neseniai mes su Bronele lofte, aptarinėdamos virtuvės ir gyvenimo aktualijas, pasidalinom, kur kokių prieskonių yra, ką mėgstam. Tada Bronė irgi pagyrė „Kotányi“.  Apsižiūrėjau – stalčiuose ir aš turiu nemažai jų produkcijos, ypač turiu pagirti jų mono prieskonius – jie tikri grynuoliai, be nereikalingų stiebelių, šakelių ar lukštelių. Ir dar iškart užfiksavau, kad šių prieskonių pakeliai patogūs – lengvai nusiplešia, o paskui dar lengviau užsilanksto, o prieskoniams gi labai svarbu, kad ilgai išlaikytų savo eterinius aliejus neišbėgiojusius…

Taigi, kai jie pasibeldė į mūsų duris siūlydami išbandyti visą plejadą savo produkcijos, mes su Brone, aišku, apsidžiaugėm ir priėmėm visą maišą prieskonių.

Ta proga aš savo dar iš Londono atsivežtus prieskonius turėjau pertvarkyti (o, patikėkite, aš tokia kaupikė, kad turiu jų kokių penkerių metų senumo). O tai jau tikrai nėra gerai, nes prieskoniai turi savo galiojimo laiką. Ką prieskoniai duoda patiekalui? Savo aromatą, o kur yra aromatas? Aliejuje ir jo, aišku, galimybės taip pat ribotos, po kelerių metų prieskoniai ima ir iškvėpuoja savo syvus, visa, kas geriausia, atiduodami stalčiui, o ne jūsų daržovių troškiniui. Taigi, pamoka tokia: neprisipirkti daug, o geriau mažiau, bet kokybiškų ir atsinaujinti repertuarą.

Apie prieskonius tikrai galima parašyti knygą ir ne vieną, bet paprastai aš juos skirstau taip: žolelės ir medeliai.

Žolelės – tai viskas, kas buvo žalia ir minkšta, visos prieskonių žolės, svogūnai, morkos, česnakai, aitriosios paprikos. O medeliai – tai visokios sėklytės arba žiedeliai: kmynai, kuminai, kalendrų grūdeliai, įvairiausi pipirai, gvazdikėliai ir, žinoma, cinamonas.

Ne kartą esu sulaukusi užklausimo, ką gi reikėtų turėti ir įsigyti, ir kur naudoti įvairius prieskonius. Jums leidus, aš sudariau prieskonių ketvertukus iš žolelių ir medelių. Beje, beveik visus juos puikiausiai radau „Kotányi“ repertuare ir visi man jie įtiko. Nemanykite, kad puolu girti visus, kas tik paprašo, jų kokybę jau seniai akylai stebiu, o pabendravusi su šito vardo atstovais, buvau maloniai nustebinta, kad jų kokybės standartai pranoksta net ir ES reikalavimus. (Pasirodo, prieskonių kokybė yra nustatoma pagal eterinių aliejų koncentraciją ir pagal tyrimus įvairiose šalyse „Kotányi“ savo konkurentus lenkia net kelis kartus, todėl ir jų prieskoniai tokie kvapnūs, reikia mažesnio jų kiekio norint išgauti tą patį skonį). Žodžiu, tai tikrai gera žaliava, atkeliaujanti pas mus iš Austrijos, bet grįžtam prie topų.

Žolelių TOP4:

Raudonėliai. Mano favoritai, jų kvapas gaiviai aromatingas, ryškesnis nei džiovintų bazilikų. Aš jų beriu į troškinius, sriubą, vartoju mėsai gardinti. Ir būtinai dedu viską, ką darau iš pomidorų.

Aitriosios paprikos. Man patinka džiovintos ir sutraiškytos tokiom matomom plokštelėm-skiedrelėm. Jos ir karščio, ir gelmės suteikia, į brusketą ir į sriubą vienodai gerai tinka. Dar labai tinka su šokoladu… ir griliažu.

Lauro lapai. O taip, taip, kaip be jų? Kad į sriubą komandiruojami, tai visi žinome, bet man dar labai patinka jų įmesti kepant orkaitėje daržoves su trupučiu aliejaus, o ir karštam vyne nuostabiai suveikia.

Čiobreliai. Kažkas mane traukė per dantį, kad visur juos dedu, į arbatą, tai tikrai. Stengiuosi nepiktnaudžiauti, nes kartais gali būti per ryškus jų kvapas, bet čiobrelis čiobreliui nelygus, šviežias kvepia vienaip, džiovinto kvapas taip pat skiriasi priklausomai nuo kilmės. Čiobreliai, kmynai ir česnakas – mano keptos vištos mantra.

Medelių TOP4:

Cinamonas – šio prieskonio sunaudoju daugiausiai. Į kavą, į arbatą, į visas košes, visus blynus ir pyragus. Ir visai ne tik todėl, kad jis spartina medžiagų apykaitą. Man tai saugumo, svajonės ir vaikystės kvapas.

Kmynai. Kaip be kmynų? Esu lietuvė, tai man kmynai būtini prie mėsos ir bulvių. 

Kuminai – įsimylėkite ir atraskite, jei dar neradote. Ir kuminai, tai visai ne kmynai…

Juodieji pipirai. Na ką jau čia bepridursi. Negalėjau jų neįtraukti. Naudoju tik sveikus, pati sumalu malūnėliu. Pirkti jau sumaltus, tai tas pats, kas medų per stiklą laižyti…

O jūsų virtuvėje, kokie dažniausiai naudojami preskoniai?? Pasidalinkite su manimi savo mėgstamiausių prieskonių trejetuku ir vienam jūsų išsiųsiu išbandyti naujausią „Kotányi“ prieskonį – Pomidorinį prieskonių mišinį.

The post Prieskoniai: ar nepaskęstate jų gausybėje ir mano prieskonių topai appeared first on Beatos virtuvė.

Nežinau, ar jūs kartais rungtyniaujate su savimi ir su laikrodžiu? Aš tai beveik nuolatos.  Vis ketinu įsigyti rankinį laikrodį, nes šiuo metu laiką skaičiuoju: a) sieniniu, b) telefone. Tas, kur kabo ant sienos, tai labiausiai mėgsta rungtynes. Ypač, kai reikia pagaminti vakarienę.

Vakarienei laikas yra ganėtinai svarbus dalykas, nes tik susivėlinsi ir vaikai pradeda stūgauti vilkų balsais, pradeda prašinėti ir valgyti nesąmones, tada visas triūsas ir geranoriškumas pamaitinti juos padoriai išsilaksto kaip pabaidyta ožiukų kaimenė.

Tai šis patiekalas iš lenktynių repertuaro ir priklauso tai maisto kategorijai, kuris, kaip sako mano Tomas, beautiful skoniu, bet truputį ugly vaizdeliu. Nes viskas, kas padaže, o ir patys kukuliai paprastai ne taip gerai atrodo… Bet tai apie ką mes čia? Aš apie super gerą klasikinę variaciją „Mėsos kukuliai pomidorų padaže“ tema.

Įkvėpimo kukuliams semtis nereikėjo, užtenka kasdien būti mama… Aš į kukulius pastaruoju metu visokias daržoves kemšu, tarkuoju ir dedu, o man kas? Valgytojai valgo, nesiskundžia, nerakinėja (kaip aš vaikystėje svogūnų), o daržovių skaitiklis vis tiek sukasi, taigi ir avis sveika, ir vilkas sotus (folkloras kaip iš babytės veržiasi šiandien).

O kalbant apie padažą, tai jam įkvėpimas yra iš Algio nuostabaus naminio padažo, kuris tikrai yra neįtikėtino gardumo.

Taigi, kol kukuliai kepa keptuvėje, aš į savo galingą kokteilių plakiklį pomidorus, paprikas, svogūnus ir česnaką tik šmaukšt – po kelių sekundžių viskas skystu pavidalu, bet dar su faktūra. Viską suverčiau į puodą, ten pat truputį balzaminio acto, raudonojo vyno acto ir kupiną šaukštelį medaus. Dar šviežių bazilikų ir raudonėlių puokštę ir štai, viskas. Tada visas dalis į vieną puodą, o angliavandeniams čia atstovauja labai mano ir vaikų pamėgta pasta a riso. Atrodo kaip ryžiai, o yra makaronai. Išverda greitai.

Tada  tuos pasta a riso į padažą ir – nuostabuva. Net gyriausi draugams, kaip skaniai padariau valgyt…

Receptą rasite čia.

The post Labai labai greita, sveika ir skani vakarienė šeimai appeared first on Beatos virtuvė.

Mielieji, vėl tas metas – dosnumo metas ir vėl kviečiu jus prisijungti prie mano ir „Maisto banko“ iniciatyvos „Kviečiu į svečius“. Kada paskutinį kartą kvietetės svečių? Dabar yra tas laikas, kai kviečiu jus tai padaryti, parodykite savo dosnumą ir gerai praleiskite laiką su savo draugais ar artimaisiais… Šiais metais „Kviečiu į svečius“ yra tikra labdaringa iniciatyva, neturime jokių komercinių rėmėjų, neskatinsime jūsų jokiom dovanom, nes didžiausia dovana yra ta, kurią pasidovanosite sau, nes, kaip sakė Dalai Lama praėjusį penktadienį ( aš šią dalį net užsirašiau), rūpinimasis kitais yra geriausias būdas pasirūpinti savimi. Taigi kviečiu – dalyvaukite dėl savęs ir dėl kitų gerovės. Pagalvojau, kad asmeninė padėka yra geriausias dalykas, todėl aktyviausiems dalyviams padėkosiu asmeniškai ir pakviesiu padėkos vakarienei. O dabar trumpai apie viską..

„Kviečiu į svečius“ – labai paprasta, jauki ir naminė labdaringa iniciatyva: jūs pagaminate tai, ką mėgstate, pasikviečiate į svečius žmones, kuriuos mylite, o šie savo dėkingumą jums išreiškia litais. Tie litai pasibaigus vaišėms iškeliauja į „Maisto banko“ sąskaitą ir yra panaudojami skurstantiems žmonėms pamaitinti. Tikrai nereikia pergyventi, kad nesurinksite per labdaringas vaišes tūkstančių – kiekvienas jūsų surinktas litas „Maisto banko“ rankose pavirs 16 Lt parama maistu nepasiturintiems.

Žinau, kad daugelis lietuvių nejaukiai jaučiasi – kaip čia prašysi pinigų iš pas tave į svečius atėjusių draugų ir artimųjų.  O jūs tiesiog pastatykite kokį indą, šalia užrašykite „Ačiū, kad padedate „Maisto bankui“ ir viskas – kas kiek norės, tiek tyliai ir paaukos.

Šiais metais nusprendžiau, kad laikas ir jums parodyti, kaip veikia „Maisto bankas“ ir kaip jo veikla padeda pamaitinti skurstančius Lietuvoje

Na aš pasirinkau skambią frazę, bet man šita moteris tokia ir yra. Ji nieko nežinojo apie mane, aš nieko nežinojau apie ją, bet mes susitikome labdaros valgykloje „Ekklesia“ ir po dešimties minučių pokalbio (tiksliau, ji pasakojo, o aš klausiau) mane sujaudino iki ašarų. Larisos atsidavimas savo žmonėms man pasirodė tolygus stebuklui, tarsi matyčiau tikrą Dievo meilės apraišką viename žmoguje. Tiek kuklumo, atsidavimo ir tylaus, atkaklaus darbo, pagarbos ir meilės žmonėms, kurie ateina iš gatvės, tikrąja ta žodžio prasme – iš patvorių, kurie nieko neturi, kurie yra įstumti aplinkybių į visišką pakraštį.

„Man labai svarbu, kad čia būtų tvarkinga, kad būtų švaru, be galo svarbu, kad žmonės jaustųsi žmonėmis, kad jaustų pagarbą“, – keletą kartų pabrėžė Larisa, pasakodama, kas padėjo suremontuoti sienas, kas padėjo nusipirkti stalus, o „Maisto bankas“ maistą duoda. Neįtikėtina, kaip pasikeitė konkrečių žmonių gyvenimai…

Tai kas yra ta „Ekklesia“? Dabar tai jau yra dvi labdaros valgyklos, kurios net ne valgyklos, o beveik kaip paramos centras, nes moterys, kurios ten dirba, ten ir gyvena. „Ekklesia“ paramos ir labdaros centro įkūrėja – Larisa, ji jau du dešimtmečius dirba kitų labui.

Pažiūrėkite trumpą reportažą apie šią valgyklą:

„Aš dabar esu laimingesnė, gyvenu prasmingesnį gyvenimą, nei kai gyvenau Vokietijoje (vyras buvo karininkas Rytų Vokietijoje). Turėjau viską: daiktus ir patogų gyvenimą. Dabar esu laimingesnė, nes padedu kitiems, o tai yra geriausia, ką gali padaryti, man tai yra tikrasis džiaugsmas“, – pasakoja Larisa.

Jos istorija ilga ir įdomi, pati kažkada buvo užklupta tokių aplinkybių Vokietijoje, kai reikėjo prašyti pagalbos ir ištiesti ranką. Paskui viskas susitvarkė, ji grįžo gyventi į Lietuvą, atsitiktinai susipažino su vokiečių šeima, kurios vyras buvo kilęs iš Klaipėdos srities. Atvykęs ir pamatęs Klaipėdą tuo metu nusprendė padėti rūbais, daiktais sunkiai gyvenantiems. Taip ir prasidėjo Larisos tarpininkavimas. Per jos rankas perėjo tūkstančiai tonų daiktų. Dabar ji rūpinasi būtent tomis dviem valgyklomis, kur šilto maisto gauna tie, kurie gyvena skurde, kurie turi nieko, yra išsigandę ir nustumti.

„Ekklesia“ bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuris tiekia produktus, kurie pavirsta šiltais pietumis. O prie šios veiklos galite ir jūs prisidėti, ir aš labai labai kviečius. Visada sakau ir kartoju: kas, jei ne Tu, kada, jei ne dabar?

Tai, ką mes, išlepinti miestiečiai, išleidžiam kavai, iš tiesų gali pamaitinti šimtus žmonių. Tai ar neverta kavos pradėti gerti namie? O gal geriau padarykite kavos ir pyrago rytmetį savo darbovietėje? O gal suneštinius pietus rugsėjo 27 d. ir visi tiesiog įdėkite į bendrą aukų dėžutę tiek, kiek būtumėte išleidę pietums mieste??? Tai būtų milžiniška parama – vos kelios dešimtys tokių iniciatyvų ir, galima sakyti, kad artėjančią žiemą dėl jūsų gerumo valgys visa labdaros valgykla. Kiekvienas jūsų surinktas litas pavirs 16 litų „Maisto banke“. Manau, labai gera matematika…

Larisa yra puikus pavyzdys, kaip vienas žmogus gali pakeisti daugelio gyvenimus, kiekvienas galime būti ta jėga, kuri į gerą pusę suka kitų gyvenimus. Negalvokite, ai, ką čia man prisidėti, kam čia reikia, ką aš čia galiu pakeisti…

Be the change you want to see in the world – leiskite man pabaigti garsiaisiais Gandžio žodžiais, kuriuos aš vis sau primenu, jei ant ko nors užpykstu arba nusvyra rankos. Štai čia galite paskaityti mano reportažą, kaip praėjusiais metais gaminau ir kviečiau į svečius pas save, lofte, o šiemet aktyviausią iniciatyvos dalyvį aš asmeniškai pasikviesiu į svečius ir iš širdies jam padėkosiu.

Taigi, mielieji mano, pirmyn – registruojamės ir dalyvaujam „Kviečiu į svečius“, remiam „Maisto banką“. Viskas yra ir bus gerai.

Beje, šiais metais kviesti į svečius bus patogu ir naudojantis „Facebook“. Užsukę į „Beatos virtuvės“ Facebook paskyrą, galėsite pasikviesti draugus į savo rengiamas vaišes arba pasirinkti, pas ką nueiti į svečius.

The post Paskutinį rugsėjo savaitgalį KVIEČIU Į SVEČIUS appeared first on Beatos virtuvė.

Mielieji, ačiū jums!

Jau vakar po mano įrašo nemažai jūsų pareiškė norą dalyvauti kasmetinėje iniciatyvoje „Kviečiu į svečius“, puiku.

Kodėl dalyvauti? Todėl, kad man patinka bendruomeniškumas, o dabar ruduo ir taip gera būti kartu. Žinoma, kad galite pinigus aukoti ir be vaišių, bet aš manau, kad turi būti smagu visiems. Galite daryti tiesiog kavos pertraukėles darbovietėje ar suneštinius pietus.

Dėmesio! Negalvokite, kad reikia didelių pinigų ir aukų. Dvidešimt litų yra solidi suma. Kaip jau sakiau, bet kokia jūsų finansinė parama „Maisto bankui“ yra svari pagalba. Žinau, kad daugelis nejaukiai jaučiasi – kaip čia prašysi pinigų iš pas tave į svečius atėjusių draugų ir artimųjų.  O jūs tiesiog pastatykite kokį indą, šalia užrašykite „Ačiū, kad padedate „Maisto bankui“-  ir viskas. Kas kiek norės, tiek tyliai ir paaukos.

Taigi trumpas priminimas: kas ir kaip.

FB yra pagamintas toks naujas įrankis, kuri galite naudoti draugams pakviesti. Išmėginkite, visai smagu ir patogu!

Kvieciu į svečius svetainėje ir mano puslapyje apie tai yra parašyta jau daug kartų.

Jei girdite apie tai pirmą kartą, tai žinokite, kad daroma viskas taip: paskutinį rugsėjo savaigalį jūs pasiruošiate vaišių (patarimų mano bloge ką ir kaip gaminti, dar tikrai rasite), sukviečiate draugus, kaimynus ir artimuosius, visi linksmai pabendraujate, o draugai paaukoja „Maisto bankui“. Surinktą sumą pinigų jūs pervedate į „Maisto banko“ sąskaitą, kur kiekvienas jūsų paaukotas litas virsta 16 LT (kaip įvyksta ši stebuklinga matematika, pažiūrėkite video, kurį ir vakar skelbiau).

Visi, kurie ketinate prisidėti prie šios mano ir „Maisto banko“ iniciatyvos, registruokitės „Kviečiu į svečius“ svetainėje, nes aš juk esu pasiruošusi aktyviausius dalyvius pati pasikviesti į svečius ir asmeniškai  padėkoti.

Kaip minėjau, galite dalyvauti kaip privatūs asmenys arba kaip organizacija – visai nesvarbu, svarbu gerai praleistas laikas kartu ir padarytas geras darbas.

Galite naudotis kvietimais, visa informacija, esančia „Kviečiu į svečius“ puslapyje, receptais, idėjomis ir t. t.

Nedvejokite, kvieskite į svečius ir pamatysite, viskas puikiai pavyks. Svarbiausia žengti pirmą žingsnį, o toliau jau viskas liesis kaip iš pypkės.

The post Kaip veikia Kviečiu į Svečius appeared first on Beatos virtuvė.

Mielieji, na tikrai jau sekmadienį laukia laida, oi kokio grožio ir gėrio pilna. Visų pirma, tai jau žinote, kad aš visus metus gyvenau daržovingomis nuotaikomis, ir tos nuotaikos epogėjus yra mano nauja knyga.

Taigi, vien tik daržovėmis ir bus gyva sekmadienio laida.

Bet tik nesijaudinkite, jei negalite gyventi be spirgučių – jų tikrai bus. Turiu pasakyti, kad tokio patiekalo dar neragavau, ir buvo toooooks skanus…

Dabar apie savaitės herojus – Arūną ir Daivą Giedrikus bei jų ūkį. Iš jų aš esu pirkusi daržovių ne vieną kartą. Jomis jie prekiauja antradieniais ir  penktadieniais PC „Panorama“, o ketvirtadieni Tymo turgelyje.

Tikrai, žinokite, jų daržovės yra kažkas tokio: salotų grožis, prieskoninių žolelių kvapnumas, paprikų aitrumas ir ridikėlių aitrumas, o jau pomidorai… Ir viskas viskas yra ekologiška. Man šiuos ūkininkus užrodė mano draugė Indrė, ji visada pas juos perka ir yra tikra jų gerbėja.

Tai va, ir mes prisiprašėm, kad leistų atvažiuoti ir įsisukti į jų derlių. Viską sužinojom – kaip pomidorus auginti, kad nepultų kenkėjai, kokio dydžio cukinijos miestiečiams patinka, kas perka lapinius kopūstus. Svarbiausia, jie tiesiog šviečia iš vidaus, o jau kaip skaniai mus vaišino, aš tikrai nemoku tokio morkų pyrago iškepti kaip Daiva.

Bet leiskite papasakoti apie plocinius ir bulvių košę…

Plocniai yra tokie skryliai iš viso grūdo speltos miltų (bet galima ir su kvietiniais), dar kiaušinis plius vanduo ir pasidaro tešla, juos supjausto ir išverda. Valgomi su bulvių koše ir spirgučių padažu su daug laiškinių svogūnų ir krapų.

Oi, aš dar labai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad būtinai reikia jums išmokti kaip pasigaminti cezario salotų padažą, kuris man toks skanus, kad valgau jį vieną, su skrebučiais…

O kur dar visos kitos gėrybės laidoje.

Tai nepramiegokite, lauksiu jūsų sekmadienį 10 val. ryto.

Dar primenu, kad nepamirštumėte dalyvauti ir registruotis “Kviečiu į svečius“. Jūsų parama „Maistoo bankui“ tikrai tikrai yra neįkainojama. Vien tik Biržų rajone, kur aš svečiavausi, „Maisto bankas“ remia apie 200 vaikų ir 60 šeimų. Ir jūs galite prisidėti prie to, kad šviežias pienas, duona, mėsa, daržoves pasiektų tuos, kuriems labiausiai trūksta maisto. Jūsų paaukoti litai padės Maisto Bankui geriau, daugiau, efektyviau paskirstyti maisto šeimoms ir žmonėms, kurie gyvena sunkiai. Jei visai netyčia nežinote, kaip dalyvauti, tai dar ir dar kartą tai aprašiau vakar, bet prie šios temos grįšiu ir kitą savaitę.

Beje, kas nematėte pirmosios šio sezono laidos apie mano gimtadienį ir antrosios iš levandų laukų ir pilnos Provanso įkvėpimo, tai tą galite padaryti TV3play.lt

The post Sekmadienį TV laidoje daržovių ir gerų žmonių rojus appeared first on Beatos virtuvė.

The post Pirmą kartą lankausi labdaros valgykloje appeared first on Beatos virtuvė.

The post Kviečiu į svečius appeared first on Beatos virtuvė.

Štai ir praėjo dar viena TV laida, kuria aš be galo didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Jau sakiau jums, kad man pastaruosius metus daržovės buvo visų sąrašų viršūnėje. Pažiūrėkite, kokia čia aš laiminga net tarp svogūnų cha cha cha

Štai sorų kruopomis ir įvairiomis daržovėmis įdarytų paprikų receptas – pasinaudokite paskutiniu šviežiu paprikų derliumi šiais metais!

Dar tikrai prižadu pasidalinti ir cezario salotų receptu bei puikiuoju, visų išgirtu jų padažu, bet tai padarysiu jau kitą savaitę, o jei jums reikia čia ir dabar, bet laidos nematėt, tai siūlau nepamiršti TV3play ir ten užsukti į „Beatos virtuvę“.

The post Daržovėmis ir kruopomis įdarytų paprikų receptas iš TV laidos, kas nematėte appeared first on Beatos virtuvė.

Na ne kiekvieną sekmadienį tenka atsikelti 6 val. ryte, tiesa? Bet šis sekmadienis buvo ypatingas, nes aš kviečiau į svečius draugus, partnerius, kolegas ir kaimynus. Trečius metus rengiau labdaringus „Kviečiu į svečius“ pusryčius. Kiekvienais metais vis smagiau. Šiais metais pusryčiai gavosi išties gausūs, smagūs bei dosnūs atėjusiems ir laimingi mums ruošusiems. Tikiuosi, kad ir jūs perimsite estafetę ir patys suruošite kažkokį pasibūvimą namuose ar darbe. Iniciatyva svarbiausia.

Žinau, kaip sunku žengti žingsnį ir, patikėkite, aš ir mano komanda tikrai galėtų patvirtinti, kiek daug reikia į tai įdėti pastangų, bet verta verta tikrai verta. Ir ne tik dėl paramos, ir tų žmonių, kuriuos šią žiemą maitins „Maisto bankas“, bet ir dėl dėl mūsų visų..

Taigi kaip viskas buvo. Ir svarbiausia kur buvo. Šiais metais „Kviečiu į svečius“ pusryčius rengiau „Rupert“ meno centre.

Nuostabiausia erdvė Vilniuje – tikrai gražiau ir nesugalvosi. Apie „Rupertą“, manau, mes išgirsime dar ne kartą. Dabar jie vos tik atvėrę duris, Ir jie yra pirmas meno centras Lietuvoje, kuriam vadovauja užsenietis (ispanas). Valio naujoms idėjoms.

Kas laukė mūsų svečių? Pusryčiai, nuostabiausi skaniausi dalykai, visi gyrė kaip skanu. Aš klausiau ir džiaugiausi,  nes tikrai į viską buvo įdėta daug laiko, meilės ir namų šilumos, ir kūrybos, ir kokybiškiausių ingredientų.

Taigi kuo vaišinau savo svečius. Pradėkime nuo gėrimų: įvairi arbata, kava, garsusis šaltalankių limonadas (jį gaminau pirmoje TV laidoje „Beatos virtuvė“)

Aš labai agitavau už virtus kiaušinius, nes man jie yra pusryčių alfa ir omega. Mūsų kaimiški kiaušiniai atkeliavo iš Povilo ūkio, kur gyvena mano nupirktos laisvėje auginamos vištos.

Prie kiaušinių pasiūliau naminės duonos ir žolelių sviesto su daug krapų, petražolių, lašeliu citrinos sulčių ir žiupsniu jūros druskos.

Aišku,  skanumynai stiklinėse – dar praėjusiais metai per mano pusryčius ypatingo pasisekimo sulaukę kepti obuoliai su keptomis slyvomis, sluoksniuoti stiklinėse su granola ir kaimišku natūraliu jogurtu bei šaukšteliu medaus ir pistacijų trupiniais. Tada varškės kremas su ryžių risoto, (arba ryžių pudingu). Mes su Izabele jį virėm užvakar ilgai ir laimingai, su trintomis uogomis – paskutinėmis mėlynėmis ir spanguolėmis.

Taip pat stalai buvo turtingi kepiniais – kruasanais ir bagetėmis ( juos mums labai palankiomis kainomis pardavė Thierrie kepykla…Ačiū jiems).

Kruasanus siūlėm su medaus, kokoso ir cinamono sviestu. O iš duonos gaminome brusketas, kurios buvo tokios populiaros, kad nespėjom gaminti. O kur dar keksiukai ir cukinijų duona – visi receptai iš mano Kepinių knygos daug kartų patikrinti ir visų mėgstami. O kai svečiai užkando, tai pradėjome juos ir karštomis fritatomis vaišinti…

Svečiai taip pat tuščiomis neatėjo, o su  medumi ir kepiniais. Ir buvo dosnūs kaip reta – „Maisto bankui“ surinkome  beveik 2000 litų. Ačiū jiems labai. Bet tikrai jums nereikia lygiuotis į tokias sumas, net ir 20 litų paaukoti „Maisto bankui“ padės suteikti paramos maistu už 320 litų. (Jei dar nežinote, kaip tai įvyksta, galite pažiūrėti šį trumpą filmuką).

Ir jūs galite padaryti savo šventę, nesvarbu, kas tai būtų – pusryčiai, pietūs, vakarienė, kavos ar arbatos pertraukėlė, gal suneštiniai pietūs. Aktyviausius kviesiu jau aš padėkos vakarienei..

Tikrai pažadu visą šią savaitę dalytis idėjomis, ką galėtumėt paruošti savo labdaringoms vaišėms.

O va štai čia žemiau keli vaizdeliai iš renginio užkulisių-mažos virtuvėlės, kurioje man padėjo Justė, Deimantė, Emilija,  Julija ir Alina. Oi kaip aš joms dėkinga už pagalbą!

The post Mano „Kviečiu į svečius“ pusryčiai pavyko, kas sekantis? appeared first on Beatos virtuvė.

Mielieji, nežinau, kaip jūs, bet aš tai tikrai neišsiversčiau buityje be pagalbos. Ir ji mane pasiekia įvairiausiais būdais. Štai Nijolė, mano ir mano vaikų draugė, padeda įveikti išmėtytų daiktų kalną ir Bonbon pripėduotus koridorius išplauti.

Jei ne ji, paskęsčiau nelygintuose skalbiniuose. Taip pat dar yra stebuklingoji Neringa, kuri ateina kartą ar dukart per mėnesį.  Aš net jos adresą telefone esu išsaugojusi NERINGA TVARKA BUS. Nes ta tikroji, idealioji namų tvarka, kai kiekviena kertelė ištvarkyta ir išblizginta, tikrai ateina kartu su ja. Aišku aš ir pati mėgstu prasieiti su skuduru per namus – iš karto nuotaika pagerėja.

Turiu ir gerų pagalbininkų, kuriuos laikau po kriaukle, kartais ir vonioje. Jau apie juos kalbėjau ne kartą, pasakojau, kaip gerosios bakterijos tampa mūsų pagalbininkėmis virtuvėje, vonioje ir visoje kitoje namų aplinkoje. Jau rašiau ir apie tai, kaip Probiosanus padeda įveikti nemalonius kvapus ir dėmes. Mes net su Brone prekiaujam jais  - taip tie Probiosanus valikliai su gerosiomis bakterijomis mums patiko ir įtiko.

Ir jūs jau spėjote juos pagirti. Dėmesio, moterys, Probiosanus gamintojai netgi įsiklausė į jūsų išsakytus pageidavimus ir išpilstė grindų ploviklį į mažesnes pakuotes bei pakeitė indų ploviklio kvapą! Ar galite patikėti, kokia mes visos esame galinga jėga!

Tai va praeitą savaitę buvau susitikusi su Probiosanus vadovu Tomu, tai jis pasidžiaugė, kaip jau šitais valikliais prekiauja Latvijoje bei Izraelyje, papasakojo, kaip ilgai kūrė šitą naują etiketę, nes norėjo sukurti tokią, kad valiklį ar indų ploviklį būtų malonu akiai ir ant stalviršio laikyti

Ir štai, ką Tomas man pasiūlė to pokalbio metu. Sako jis man: imam ir padovanojam tavo blogo skaitytojoms nerealų prizą – generalinę virtuvės tvarką!

Bus iššveisti visi kriauklių kraščiukai, spintelių užkaboriai, nublizginti gartraukiai ir labai sunkiai su nešvarumais išsiskiriančios kaitlentės ar dujinės viryklės. Nervina pridegusi orkaitė ar priskretusios orkaitės durelės – bus iššveistos ir jos. Šaldytuvas skleidžia ne kokį kvapą – paruoškite valymui ir jį. O ką jau bekalbėti apie viršuje virš spintelių susikaupusį riebalinį dulkių sluoksnį, pasiduodantį tik patiems kantriausiems…. Ne tik viskas bus ištvarkyta su gerųjų bakterijų pilnais Probiosanus valikliais, bet ir dar viskas paaiškinta, kaip geriausiai su nešvarumais kovoti ir teisingai šiuos valiklius naudoti.

Betgi pereikime prie svarbiausio – o kas bus ta laimingoji, kam tą virtuvę sutvarkys?

Atsimenate, praeitą kartą diskutavome apie tai, kokius darbus labiausiai norėtume deleguoti vyrams, oi gavosi karšta diskusija (paskaitykite komentarus po straipsnio, jei praleidote).

O šįkart klausiu – koks buities darbas jums suteikia daugiausiai vidinės laimės, pasitenkinimo ir ramybės??

Aš jau ne kartą esu sakiusi, kad man lyginimas yra lyg koks balzamas, o taip pat ir spintų tvarkymas… Retai tvarkau, bet jei jau susitvarkau, jaučiuos kaip nugalėtoja!

O kaip jums???

Pasisakykite, pasidalinkite, ir gal pas jus užsuks Probiosanus valikliais nešina geroji fėja ir sutvarkys jūsų namų virtuvę iš pagrindų.

Taip pat jūsų dar laukia 5 Probiosanus Švarių namų rinkiniai, kuriuos sudaro indų ploviklis, įvairių kietų paviršių valiklis, vonios kambario valiklis, tualeto valiklis, kanalizacijos ir nuotekų talpų valiklis.

The post Skelbiamas konkursas su pačiu nerealiausiu prizu! appeared first on Beatos virtuvė.

Trečią australiškos odisėjos mėnesį pajutau, kad imuninė sistema be sarmatos pašlijo, skydliaukės mazgai pampo kaip pavasario pumpurai. Užuot varsčiusi gydytojų duris ir tuštinusi šeimos biudžetą, užsispyriau susitvarkyti pati.

Internete prisiskaičiau apie jogos mokslą, čiakras, meridianų teorijas (Tomuli, sūnau, nepyk, patikėk, ezoterika nenurovė mamos stogo J). Apie tai, kad tobulasis gamtos tvarinys žmogus visas emocijas sandėliuoja savo kūne. Liūdesį –– plaučiuose, kepenyse pyktį, emocines žaizdas dubenyje, pokyčių baimę – keliuose. Beje, klubai yra kūrybingumo generatorius, tampriausiai susijęs su mūsų seksualiniu centru. Dažniausiai, jei gerklės čiakra užsiblokuoja, tai ne pyragai ir su seksualine čiakra.

Gerklė –– mūsų saviraiškos zona, čia kaupiame saviapgaulę, visus neišsakytus žodžius, apsimestinį dėmesį, nuovargį, panieką, bodėjimąsi. Atvėrimas gerklės ir širdies zonos atpalaiduoja, išlaisvina gerklės čiakros energiją. Ir tuomet mes – pykšt pokšt, į kairę ir dešinę rėžiame tiesą. Joga – štai teisėsaugos visraktis, išorinės ir vidinės disciplinos įrankis.

Per tris mėnesius intensyvių karštosios jogos pratybų mano skydliaukės mazgai susitraukė, nepastebimai ir, tikiuosi, negrįžtamai. Vos sveikata pagerėjo, vėl pradėjau mintyti… ne, dar ne apie dvasią, – apie formas, jų reformas ir kūrybą.

Keisdama kryptį nuo aiskaudos link pigmaliono bei mūzino sparnų, aiktelėjau iš nuostabos, kaip romioji jogos praktika veikia kūną, lipdo formas. Formų reforma be skausmo, be varžybų. Nereali realybė! Kiek metų, energijos ir prakaito išlieta sporto salėje, ant kardio treniruoklių, kilnojant geležėles. Dabar savo sportinę erą prisimenu kaip voveriuko praktiką – suk suk ratelį, darbas vardan darbo, tuščiais apsisukimais.

Mano mylimas jogos autoritetas Maksas Štromas nuolat pabrėžia, kad jogoje asanos yra labai svarbios, tačiau nepalyginamai svarbesnis yra kvėpavimas. Deja, dauguma žmonių ignoruoja kvėpavimą, jie linkę varžytis, kas įmantriau, įspūdingiau susiraitys pozoje. Jie ateina į jogą pasipuikuoti, sau ir kitiems pasirodyti, kokie jie kruti, kaip akrobatiškai užsikelia koją ant peties. Genami super lankstumo idėjos, kai kurie penkerius, septynerius, dešimtis metų atsiduoda jogai. Tačiau tikslo nepasiekia. O jeigu ir pasiekia… Įsivaizduokime, kad po vienuolikos metų atkaklios jogos praktikos Jūs vieną dieną pareinate namo ir sakote vyrui: „Mielasis, žiūrėk, ką aš moku!“ Ir šast – užsikeliate koją ant galvos. O mielasis tik ironiškai dėbteli –– na ir? O kas pasikeitė? Buvai egoiste, kuriai rūpėjo tik pasipuikuoti prieš kitus, ir likai.

Maksas Štromas tvirtina, kad kiekvienas iš mūsų per vienerius ar dvejus metus gali tapti kvėpavimo meistru. Taigis, per 365 dienas mes galime visiškai transformuoti savo gyvenimą, atsisveikinti su senais įpročiais, atsiverti naujoms galimybėms.

Kai sutinku jogą (ar nebūtinai), kuris lakštingala suokia apie dvasią, žaliavalgystę,  maitinimąsi saulės energija, – man darosi nejauku. O matydama, kaip jo vyzdžiai skrodžia kiekvieną mėsėdį, pleškina vyno mylėtoją, niekina ligų maišelį, – aš nuoširdžiai suabejoju jo šventumu.

Joga nepriešpastato gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos. Joga moko matyti visas gyvenimo puseles, gražias ir nelabai, stiprias ir silpnas. Joga moko pilotuoti tamsoje, mokytis iš tamsos, transformuoti tamsą.

Jogoje pozos ir asanų sekos yra ne tikslas, o tik mokomoji priemonė. Kūlių rokenrolas, stovėsena žvakėje, ant galvos, fokusavimasis Šaulio asanoje, drąsa taikos Karyje 1, Karyje 2, Karyje 3, pykčio transformacija Bokso smūgiais, balanso patikra Šivos šokyje, nuolankumas Balandyje…

Įvairove nesiskundžia ir kvėpavimo technikos – plaučių hiperventiliavimas, kvėpavimo sulaikymas, okeano, fontaninis, šonkaulių, ugnies, kvėpavimas pro sukąstus dantis… Teko girdėti apie kvėpuojančius išange, tačiau į detales nesileisiu ––  gal tai aukštasis pilotažas J.

Valingas jogos praktikas jau po kelių mėnesių užsiėmimų maloniai pastebės, kad protas, emocijos rimsta, o kūnas stiprėja, stangrėja ir lankstėja (Aušrele, bravo, didžiuojuosi matydama tavo pažangą!). Ir tai, kas dar vakar buvo „niekada“, šiandien tampa „jau ir wow!“.

Pabaigai, namų praktikantams, kūrybingumą žadinantis, dinaminis, unikalus Kundalini jogos pratimas. Varlytė. 26 kartai, įkvėpimas kylant, iškvėpimas tupiant; ir atbuline tvarka ––Varlytė, 26 kartai, iškvėpimas kylant, įkvėpimas tupiant. Po dviejų minučių atokvėpio Kūdikio pozoje, griebiamės pieštuko arba teptuko, galima plastilino (tik ne penicilino) ir improvizuojame tema – „Protas svečiuose pas Širdį“. Arba rašome ilgesingą laišką: „Mielas, Prote“, kurį pasirašome – „Su meile, Tavo Kepenys“.

Kas neaišku, asanų, kvėpavimo technikų ar kūrybingumo žadinimo klausimais, – kreipiamės į „Jogą su Eva“. Grybo 7, Sveikos gyvensenos sporto klubas, antradieniais, ketvirtadieniais 16.30-17.45, šeštadieniais 12.40–14.00. Tęsiamas pageidavimų koncertas dėl užsiėmimų rytais, 7.45 – 8.45. Registracija būtina. Registruotis fb žinute arba el.p. tombak.eva@gmail.com

The post EVA: SU MEILE, TAVO KEPENYS (2) appeared first on Beatos virtuvė.

The post Virtuvės gudrybės appeared first on Beatos virtuvė.

Mano vaikai, kadangi auginti be grikių košės, jos ir nevalgo, bet su malonumu kerta brokolius. Kitų vaikų skoniai visai gurmaniški – štai neseniai pas mus viešėjusi keturmetė pasiprašė: ar turite alyvuogių?

Iš tiesų… vieni yra valgesni už kitus, ir nieko čia nepadarysi. Bet vaikų maitinimasis yra įdomus ir suaugusiems, nes kaip ten bebūtų, į mūsų pojūčius ir įpročius pirmieji skoniai įsirėžia giliai ir nepajudinamai. Bet nesiplakite rykštėmis, jei jūsų vaikas purtosi, paragavęs brokolio, čia taip jau gamtos surėdyta, vieni darniai miega nuo dvejų mėnesių visą naktį ir nei krepšt, kiti iki trejų metų kas dvi valandas tėvelius šokdina.

Tai vaikų maisto laida bus kokia? Ją filmavome ne vaikų darželyje, bet mokslo ir šviesos įstaigoje Lietuvos Dailės Akademijoje, Dizaino katedroje, kur visi stilingi, madingi ir labai išmoningi, pasieniai išstatyti naujoviško dizaino modeliais, kuriuos mūsų svečiai mažamečiai kėsinosi nusiaubti… Tai va, toje katedroje įrengta Electrolux  maisto ir dizaino laboratorija. Viena geresnių virtuvių Vilniuje su puikiu vaizdu į Maironio gatvę ir pašonėje esančia terasa. Mes ten ir apsigyvenome.

Kaip visada, planai buvo ambicingi: ne tik filmuosim ir gaminsim su vaikais, bet dar ir vakare visus draugių vaikus į vaikų balių pakviesim… Cha, cha, cha, balius buvo, tik mažesnių apsukų. Gaminti su vaikais skanu ir smagu, tik va greitį tenka sumažinti. Bet patys pamatysite.

Dar vienas smagumynas, kai tiek moliūgų ir aidas helloweeno, airių Amerikon atvežtos šventės, pasiekia ir Baltijos pakrantes – moliūgo pjaustymas. Tiesą sakant, būtų man kas leidę, tai aš dar 15 būčiau išpjausčius. O šiaip tai pasakyti turiu tikrai žinoma dalyką: pjaustyti moliūgus yra super smagumas ir suaugusiems, ir vaikams. Tai laidoje aš vieną išpjaustysiu.

O štai čia, bloge, skelbiu konkursą. Ar jūs pjaustote moliūgus? Kodėl reikia tai daryti? Aš net prie „Akropolio“ mačiau juos išdėliotus. Tiesa, iš jų baidyklės, aka moliūgagalviai padaryti buvo. Nesakau, pulkime dabar adaptuoti amerikietiškas tradicijas, bet moliūgą paversti kūrybinga žvakide tikrai smagu ir vaikams, ir suaugusiems. Nes dabar jau patys matėt, vakarai ilgesingi, tai papildoma žvakė moliūge tikrai smagu.

Tai taisyklės tokios: jų nėra. Pjaustykite, fotografuokite, ką padarėt iš savo moliūgo, siuskite man beata@beatosvirtuve.lt ir visą savaitę galėsim dairytis vieni į kitų moliūgus… O paskui išrinksim bendrom jėgom mėgstamiausius ir apdovanosim, kaip ir prideda konkurse – naujais Šeimos kalendoriais (kokie jie  šiais metais jis bus, papasakosiu jau greitai…).

O laidoje sekmadienį bus sausainių be cukraus, vaikystę man primenančių varškės sausainių, daržovingų kukulių, kitokios bulvių košės, daug klegančių pagalbininkų.

Po laidos galėsim pasitarti, ką mėgsta jūsų atžalos.

Kviečiu pažiūrėti trumpą laidos anonsą – oi triauška morkelės vaikų burnelėse!

O štai čia dar vienas receptas iš praėjusio sekmadienio TV laidos apie kinų maistą – kiniški koldūnai.

Negana to, panašia tema koldūnai jau buvo nuskambėję šiame bloge – koldūnai iš Rytų štai čia.

O kam Rytų visai nereikia, tai štai primenu, kad puikiai su ponia Vida gaminome mūsiškus Viduklės koldūnus.

Pasimatome sekmadienį, 10 val.!

The post Šį sekmadienį TV laida su vaikais ir vaikams! appeared first on Beatos virtuvė.

Na štai tai tai, jau turbūt matėt, kai FB pasidalinau nuotrauka, kur man Bonbon padeda sutikrinti paskutines Šeimos kalendoriaus detales? Ir ačiū, kad laukiate ir klausiate, ar bus ir kas bus? Tikrai bus, kaip nebus. Man kalendorius kaip Kalėdos – privalo būt ir taškas.

Prisiminkime, kaip pradėjome: pirmiausia buvo keksiukai, tada peršokom prie TV laidose matytų receptų, dar kitais metais – mūsų su Judita paruošta įvairovė, o dabar vėl grįžtu prie vienos temos.

Tai galvojau aš, galvojo Bronė, galvojo Vilma, galvojo mano sesė Odeta. Ir sugalvojom – tebūnie blynai. Vis tiek kartą per mėnesį kepam blynus, taip? Ir jie tikrai būna visokie.

Galiu prisipažinti? Man visi Šeimos kalendoriai savaip brangūs, bet atrodo, kad šitas bus mano favoritas… Jis toks visas išbaigtas – nuo pirmo žodžio, kiekvieno mėnesio recepto iki paskutinio dailininkės potėpio ir Barboros šėliojimų.

Man blynai yra savaitgalio pusryčių reikalas, o kartais TAIP užsinori bulvinių…

Šiais metais rudeniop man taip buvo atsitikę, tikrai, na taip nežmoniškai užsinorėjau, tiesiog nežmoniškai – prisikepiau ir valgiau, pridėjau cukinijų ir baravykų, grietinėj skandinau (beje, šitie ir į kalendorių pateko).

Visi metai su blynais. Pateko ir labai gerai užsirekomendavę kokteiliniai blynai…

Taip pat visiškai pateisinęs savo pavadinimą blynų tortas, kurį šią vasarą kepiau Izabelei, nes gimtadienį sutikom prie jūros be jokių orkaičių…

Blynų kalendoriuje rasite įvairių: ir žalių, ir spalvotų, ir saldžių, ir sūrių, ir su daržovėmis, ir su grikiais. Manau, kad blynų įvairovė patenkins kiekvieno, net paties išrankiausio, skonį. Iš kokteilinių blynukų net balių, ne tik savaitgalio pusryčius galėsite suruošti.

O svarbiausia, mieloji Barbora sugrįžta! Šiais metais ją ištiko netikėta meilė: Barbora sutiko poną Blyną. Tai jie taip pat vis kažką naujo veikia ir vaikus smagina. Juk kalendorius šeimoje dirba skelbimų lenta, todėl ji turi būti įdomi visiems – ir mažiems, ir dideliems. Štai čia Barboros atvaizdėlis iš seno kalendoriaus, kai ji dar buvo vieniša panelė, įvairiausius darbus dirbo, ir apie jokias meiles net sapnuose nesvajojo.

Barbora melžia karvutę

Kalendoriaus rūbą ir aksesuarus (piešinius, kitaip tariant) sukūrė mylimiausia mūsų Inga Gilė, jos kuriama nuotaika ir piešiniai man patys gražiausi ir tiesiai į taikinį atspindi mano vidų. Šiais metais kalendorius kupinas malonių detalių ir tautinio atspalvio raštų, lyg močiutės staltiesėmis išmargintais lapais. Nemanykite, kad vaikėmės naujausių dizaino tendencijų, besigręžiojančių atgal į tautinius motyvus ir simboliką – mums viskas natūraliai gimė. Juk blynai – tai kas? Dažniausiai vanilės ar mielių kvapas, spragsintis iš keptuvės, šeimyniškumo ir jaukumo įsikūnijimas. Nežinau nei vieno žmogaus, kuris nemėgtų jokių blynų. O jau vaikams džiaugsmo… Tik pamėginkite juos pamaloninti šventiniais šokoladiniais – bus dėkingi ir paklusnūs kaip avelės visą savaitę

Kas dar nežino, tai kalendorius yra skirtas šeimai ar nedideliam kolektyvui. Kabinamas matomoje vietoje. Visos dienos turi 4 skiltis, kuriose žymimės kiekvieno šeimos nario svarbias detales: eiles, užduotis, pasimatymus, išlaidas, telefonų numerius, planus ir meilės laiškus ar pažadus (juk užrašytas žodis yra užrašytas, taip lengvai nepabėgs, kaip tyliai mintyse mintijamas).

Vieni jį kabina ant spintelės, ant vinutės, kiti ima po lapą ir tiesiog magnetu prisega ant šaldytuvo.

Detalės tokios: mano parduotuvėje jau yra, kaina – 19.99 LT. Netrukus pasirodys ir kitose vietose.

Įsivaizduoju, kaip dabar užsinorėjote blynų – kas nenorėtų? Tai priminsiu kelis labai šaunius variantus, bet dar nepamirškite, kad tebevyksta ir moliūgų pjaustymo konkursas, apie jį rašiau penktadienį – tai sudalyvaukite, nes prizas yra šis Šeimos kalendorius!

Na o kas pasiruošęs kepti blynus, tai pamėginkite bulvinius su moliūgais (šito gėrio dar turbūt turite?).

Visiška klasika yra mieliniai blynai… Aš juos kepu su kondensuotu pienu.

O galite išsikepti ir šiek tiek egzotiškesnių – štai nelabai nuo lietuviškų bulvinių nutolę indiški blyneliai – pakoros.

Geros jums savaitės, kad viskas būtų pagal planą, vyras padarytų visus užrašytus darbus, vaikai nepamirštų pažadų ir pareigų…

The post Šeimos kalendorius 2014 – jau! Šiais metais – mamos pusryčiai, vaikystės skonis arba Blynų pasaulyje. appeared first on Beatos virtuvė.

Kadangi pagal vaikų pageidavimus vis tenka išpjaustyti moliūgų, tai po to man labai gaila tų akių, dantų ir antakių išmesti. Gerai, gerai, kraupiai skamba, bet išpjausčius vieną moliūgą galima ne tik jame deginti žvakę kiekvieną vakarą kieme, bet ir sriubai užtektinai lieka. Tai, mielosios ir mielieji, konkursas užsuktas, laidoje parodyta, kaip jį išpjaustyti, ir aš dar čia labai trumpą atmintinę suraitysiu.

-          Rinkitės didesnį moliūgą. Geriau, kad būtų didelis ir lengvas, tada reiškia, kad viduje vėjai siaučia (bus paprasčiau viską padaryti).

-          Peilių reikės, bet imkite mažiukus. Taip pat reikia šaukštų, labai gerai, jei šaukštas didelis.

-          Pageidautinas didelis dubuo. Geriausia – du, į vieną minkštimą ir  membranas, kurios laiko sėklas. Sėklas galite išsidžiovinti orkaitėje, paskrudinti ir traiškyti ilgais rudens vakarais. Kitas dubuo tegul būna sriubai, ten dėsite išplonintą moliūgo mėsą ir tai, ką išpjaustysite. Puiki sriuba pavyks.

Taigi, pradedam taip:

1. Apipjaunam kepurę (tiesiog pjaunam ir nuimam kaip beretę).
2. Dabar sunkiausia dalis – išskobti vidų, geriausia tai padaryti šaukštu.
3. Vidų išdailinam, sieneles truputį paploninam, jei turite kantrybės. Ką išskabtuosite – į sriubos dubenį.
4. Galite nusipiešti akis, burnas, antakius ar raštus, kad būtų tiksliau. Paprasčiausia flomasteriu, bet nebūtina. Išsipjauna ir taip.
5. Dėkite žvakę į vidų ir kai tems, uždekite. Pamatysite, kaip smagu ir mažam, ir dideliam.

O štai čia paskutinis moliūgų sriubos variantas, tokią sriubą išviriau, kai vaikai išpjaustė paskutinius moliūgus.

Atsinešiau juos sau maiše iš namų į virtuvę, į loftą, ir išviriau pietums. Tiesa, dar norėjau pavaišinti lofto kaimyną, talentingą ir garsų fotografą, bet… jis vegetaras ir užuodė šoninę… Vaje vaje. Būčiau žinojus, būčiau nedėjus. O šiaip, tai šoninė čia baisingai pritiko, tikrai, nes tokio macnumo suteikė.

The post Tęsiasi moliūgų pjaustymas ir moliūgų sriuba su ciberžolėmis, kalendromis, žiediniais kopūstais ir… šonine appeared first on Beatos virtuvė.

Galit net pagalvot, kad mes specialiai suplanavom šią naujieną (jų bus ir daugiau) ant lentynos „išstatyti“, kai praėjusį savaitgalį taip negailestingai buvo atšauktas vasaros laikas ir staiga – bum – ilgi vakarai kaip iš giedro dangaus į namus nukrito.

Mūsų su Domu ir Chocolate Naive bičiulystė šiais metais vėl rožine spalva puikuojasi. Šokoladas karštas – aukščiausios kokybės, rankų darbo, iš Giedraičių šokolado manufaktūros vėl jus ir mane džiugins. Aš jau beveik baigiau visas praėjusių metų atsargas ir esu stabiliai apsistačiusi skardinėmis dėžutėmis, kuriose nuguls sagos, perlinės kruopos ir kiti birūs bei nuosavų namų reikalaujantys produktai.

Naujienų naujiena  - švelnus, saldus, riešutinis šokoladas. Riešutai ir šokoladas yra vienybė, yra toks angliškas išsireiškimas match made in heaven – tikrai taip. Ir jei praėjusiais metais skrudinom, karamelizavom ir kitaip riešutus barstėm į karštą šokoladą, tai šiemet – vualia: riešutinis karštas šokoladas.

Kodėl taip? Šis produktas yra atsisukęs veidu ne tik į tikruosius šokolado mylėtojus, kurie dėmesingai koncentruojasi į šokolado poskonius ir gelmę, bet ir į tuos, kurie tiesiog mėgsta šokoladą, pavyzdžiui, vaikai. Aš vis prisimenu vienos moters komentarą: „mums karštas šokoladas patiko, bet vaikams – nelabai“. Tikrai, kartokas ir gilus juodojo šokolado skonis vaikams gali būti truputį per daug, bet mažuosius gurmanus auginkime nuo mažų dienų, tai kodėl negali būti kokybiškas gilus šokoladas su riešutiniu švelnumu? Štai tokia užduotis ir mintis mano buvo iškelta, o Domas su entuziazmu užsidarė savo šokoladinėje manufaktūroje ir išgrynino receptą: kiek riešutų, kiek cukraus, kad skonis būtų toks, kokio reikia.

Pirmieji mėginiai buvo dar pavasarį. Tada gavau VISĄ DĖŽĘ šokolado garbanų… Griebiau ir aš, ir Bronė – tiesiog pilnomis rankomis, toks skanus jis mums buvo. Taigi, jį tereikia ištirpinti karštame piene, ir viskas! Tirštumą, kaip visada, geriausiai reguliuoja pasirinktas skystis – pienas ar grietinėlė. Mūsų su Domu nuomone, papildomai cukraus nereikia, bet… ne nuodėmė ir jo įberti. Šaukštelis tamsaus cukraus dar labiau paryškina malonius poskonius.

Juodasis – tikrasis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka aukščiausios kokybės šokolado standartu Lietuvoje. Ir taškas.

Šitie skanėstai yra skirti dalintis, pradėti ar pabaigti jūsų vakarus kartu, ar būtumėte dviese, ar aštuoniese. Visada sakiau, kad man svarbu prisidėti prie tokių produktų kūrimo, kurie kviečia ir skatina būti kartu. Tai man yra didžiulis pasitenkinimas.

Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais, mūsų šokoladas palaiko TV3 „Išsipildymo akciją“.

Aišku, nuotraukoje jau pastebėjote naują pakuotę ir pailgą, kartoninę dėžutę – susmaguriavus šokoladą bus puiki vazelė džiovintoms gėlėms ar toms pačioms kruopoms laikyti. Mėgaukitės ir dalinkitės, būkite kartu.

Na o pabaigai – receptai, kaip gi be jų.

The post Skaniausias šokoladas vaikams ir draugams appeared first on Beatos virtuvė.

Man patinka ruduo, nes galų gale visi grįžtame į save ir savo virtuves. Tai laikas, kai išsitrauki mezgimo krepšį ir išraizgai siūlus, kuriuos BonBon sugadino (neapdairiai palikau mezginį, o jis kaip katinas pasigavo ir taip pažaidė, kad išėjo siūlų debesis, o ne kamuolys).

Neapsimesiu mezgėja, nes pynę esu tik vieną kartą numezgus, man tik vieną po kitos paprastas eilutes raityti patinka. Mezgu šalikus. Tiksliau, mezgu vardan malonumo megzti. Tai vienas rudeninių malonumų, o kitas – orkaitė ir sekmadienio pietūs. Jei kvieti didesnį būrį, tai pasiruošti truputį reikia, ne tik grindis išsiplauti. O jei keturiems, tai aš labai dažnai, net ir šiokiadieniais, kreipiuosi į keptą vištą. Štai jums aromatingos keptos vištos su kuminais, cinamonu ir kalendromis receptas. O vištelę siūlau valgyti su keptomis morkomis.

Na o svečias šiandien labai smagus. Turiu pasakyt, kad labai džiaugiuosi tokiais laiškais – kas nesidžiaugtų??? Labai smagu matyti, girdėti, kaip nuo jaunų dienų žmonės jau yra supratę, ko nori, kas jiems labiausiai patinka, tos supratimo ir minties nepaleidžia, nelaukia nei pilnametystės, nei diplomų, o ima ir daro.

Šiandien svečiuose Paulius, kuriam neseniai suėjo 17 metų, gražios ir šviesios mintys bei jo firminiai keksiukai. Labai ačiū, mielas Pauliau, kad pasidalinai.

Na, jaunosios blogo skaitytojos, rekomenduoju labai atkreipti dėmesį.

The post Prieskoniuota višta ir mielas, jaunas, žavus svečias Paulius appeared first on Beatos virtuvė.

Aš esu Paulius, rugsėjį man sukako 17 metų.  Kai buvau dar mažas, mano pagrindiniai žaislai būdavo pupos, „bliūdai“ ir kočėlas. Ir dabar mieliau sukinėjuosi virtuvėje negu su tėčiu garaže. Labiausiai patinka gaminti saldžius dalykėlius.

Puikiai pavyko pagaminti zefyrus iš medaus, guminukus, tartas, visokiausius keksiukus, morengus ir kaip be savo mielinės tešlos, kurios receptą radau senoje mamos knygoje. Iš šios tešlos gaminu pyragus, bandeles, nes tešla yra geriausia kada nors bandyta.  Studentė sesuo  niekada negali išvažiuoti iš namų į bendrabutį be manųjų keksiukų, nes kambario draugė primygtinai prašo jų atsivežti, bet neatsisakau gaminti ir kitų patiekalų, nes ir tai labai patinka.

Kaip kiti sako, esu geras pagalbininkas mamai, bet dar geresnis būsiu žmonai. (:D) Turiu namie keletą receptų knygų, tarp kurių ir dvi Beatos knygas, bet vieta jau paruošta ir trečiai. „Kepinių knyga“ vartoma kiekvienąkart, ko nors užsimanius iškepti ar kokiai nors progai atėjus. Dabar prasidėjo mokslo metai, lieka vis mažiau laiko ką nors gaminti, nes lankau chorą, tautinius šokius, tačiau atsiradus laisvo laiko ir noro pailsėti visada lekiu į virtuvę.

Šiemet užaugo dideli moliūgai, o tai bus sriubos!

Turiu ir svajonę, kada nors atidaryti savo kepyklėlę, kiekvieną dieną pasitikti pirkėjus su šviežių bandelių, pyragų kvapais ir žiūrėti į jų besišypsančius veidus. Kadangi dar neturiu tiek daug patirties, tai man dar mokytis ir mokytis.

O dabar noriu pasidalinti savuoju keksiukų receptu.

Keksiukai su šokoladu

Reikės:

• 200 g sviesto
• 1,5 stiklinės cukraus (stiklinė 200 ml)
• 2 šaukštelių vanilinio cukraus
• 4 kiaušinių
• 2,5 stiklinės miltų
• 2 šaukštelių kepimo miltelių
• 120–150 g šokolado

Sviestą ištirpinti. Į atvėsusį sviestą suberti cukrų. Išmaišius, supilti atskirtus kiaušinių trynius. Išmaišyti. Suberti persijotus miltus, kepimo miltelius ir viską sumaišyti. Išplakti baltymus iki standžių putų, įmaišyti į tešlą. Supjausčius šokoladą pageidaujamo dydžio gabaliukais, supilti į masę ir sumaišyti. Į kepimo formeles sukrėsti po šaukštą masės (išeina apie 20 keksiukų) ir kepti 180 laipsnių orkaitėje 25–30 min. Skanaus!

Šių keksiukų receptas yra universalus, nes galima gaminti su visokiais priedais: irisais, avietėm, mėlynėm ir su kuo tik sugalvosite. O dar uždėjus kremo kepurėlę…

The post Jaunasis Paulius apie aistrą gaminti ir universalius keksiukus appeared first on Beatos virtuvė.